Sigitas Geda

Kaip išėjom iš Kremliaus ...

< ... > Trumpai buvo taip.

1989-jų gegužės galas. TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesija, mes sėdime su „seno šaukimo“ deputatais. Tokia maišalynė. Bene trečioje eilėje iš kairės (jei žiūrėsi iš salės galo). Ant pakylos M.Gorbačiovo „chebra“. Mačiau jį iš labai arti. Kai išėjo kalbėti akademikas Sacharovas, salė pritilo, paskui šurmulys. Jo kalba buvo nepriimtina ne vien „chebrai“. Išjungė mikrofonus, buvo girdėti tik nedideliame rate. Gorbačiovo ranka įsitvėrė į pastalę. Jis tirtėjo neslėpdamas įsiūčio. Dar labiau įsiuto, kai kilo kalba apie Lietuvą.

- Litovcy voobšče ...

Lyg norėtų pridėti „sukiny syny“ ...

To užteko. Sąjūdžio deputatai ėmė muistytis.

- Kylam! – sakau Antanui Buračui, sėdėjusiam šalia. Aplinkui jau ir kiti nerimo. Kiti kilo labai nenoriai, buvo tokių, kurie liko ... Didelė mūsiškių grupė vieningai išėjo.

Tai, beje, buvo pirmas TSRS istorijoje negirdėtas išėjimas.

Greit išskridome ir į Vilnių.

Sigitas Geda. Žydėjo mėlynos cikorijos //Šiaurės Atėnai. 2007 m. lapkričio 24 d. Nr. 44.

Atgal