Maskvieciai paminejo Sausio 13-osios ivykius

Kaip ir kasmet, tą dieną Jurgio Baltrušaičio namuose rinkosi gausi publika: LR ambasados darbuotojai, lietuvių diasporos atstovai, Maskvos visuomenė. Juos 13-ąją tragiškų įvykių Vilniuje 19-ųjų metinių dieną pakvietė ambasadorius p.Antanas Vinkus.

Vienoje iš J.Baltrušaičio namų salių buvo išstatytos gražios tų didvyriškų dienų nuotraukos. Aukoms paminėti salėje degė žvakė.

Ambasadorius pats ir vadovavo renginiui. Priminęs anų dienų lietuvių drąsą ryžtą ir pasiaukojimą ginant tautos laisvę, p. A.Vinkus pasiūlė susirinkusiems pažiūrėti jaunos režisierės Giedrės Bendoriūtės dikumentinį-animacinį filmą “Gyveno senelis ir bobutė”. Filmas, nors ir nesusijęs tiesiogiai su Sausio įvykiais, bet ryškiai parodo lietuvių tautos kančias sovietizacijos laikotarpiu.

Po filmo peržiūros renginio dalyviai dalinosi įspūdžiais apie 1991 metų įvykius. Lietuviškos mokyklos direktorė p. Solveiga Valatkaitė papasakojo, kaip jos artimi žmonės dirbo Lietuvos radijuje ir užrašė paskutinius žodžius įsiveržiant į studiją smogikams. Maskvietis Sigitas Jucaitis trumpai papasakojo apie savo pažįstamą, tų įvykių auką Apolinarą Povilaitį. Didžiulio dėmesio sulaukė ambasados svečio žurnalisto Mariaus Lukošiūno žodžiai. Pasirodo, jis buvo tų 1991 metų įvykių dalyvis. Jam visiems laikams įsirėžė scena: po šarvuočių antpuolio ir apšaudymo minia žmonių suklaupė ir ėmė ramiai melstis… aplinkui pragariškas tankų griausmas…

Liūdna tai, kad tų įvykių įrašų radijo studijoje neliko, - pasakojo M. Lukošiūnas. Jis nepaaiškino, kas su jais atsitiko. Gal okupantai viską sunaikino? O juk ir Maskvoje buvo filmas apie tuos įvykius. Prisimenu, praėjus vos kelioms dienoms po žudynių Vilniuje LR ambasados (Maskvoje) vestibiulyje pasibaisėję žiūrėjome kruvinas scenas prie televizijos bokšto. Į ambasadą ištisa kolona ėjo maskviečiai, o viduje be pertraukos buvo rodomas filmas.

Atgal