Atgal

Antanas Jonkus

Maskvos lietuviai paminėjo gedulo ir vilties diena.

 

         Birželio 14 dieną  Maskvos lietuviai susirinko prie memorialo Lubiankos aikštėje, kur ant postamento pastatytas iš Solovki salų (vieno iš baisiausių stalinizmo lagerių) atgabentas paminklinis akmuo totalitarizmo aukoms paminėti. Mūsų tautiečiai prie akmens padėjo vainiką iš ąžuolo lapų, uždegė žvakutes.

1941 metų birželio 14 dieną prasidėjo masinė lietuvių deportaciją į Sibirą. Dar iki birželio 14 d. buvo suimti ir kankinami kalėjimuose 6606 žmonės, kaltinami „politiniais nusikaltimais“. Į Archangelsko, Komijos, Karelijos, Norilsko, Sol Ilecko lagerius išvežti 3565 kaliniai, karui prasidėjus – dar 1365, iš jų gyvi išliko tik kas septintas; 400 kalinių karo pradžioje buvo žiauriai nužudyti. Petrašiūnuose, Panevėžyje, Rainiuose, Pravieniškėse ir kitose Lietuvos vietose. 40 masinėse žudynėse buvo išžudyti 672 civiliai, iš jų 518 išžudė traukdamiesi Raudonosios Armijos kariai.

1941 metų birželio 14-17 dienomis į Krasnojarsko, Komijos, Altajaus ir Ledinuotojo vandenyno negyvenamas salas buvo ištremta 17,5 tūkst. Lietuvos žmonių su mažais vaikais.

Po karo represijos Lietuvoje buvo dar žiauresnės: vien tik 1944-1945 metais Lietuvoje buvo išžudyti 12 266 žmonės, daugiausia valstiečiai: degė jų sodybos, kraujas liejosi upeliais, suimtas ir į lagerius išsiųstas 32 661 žmogus; nukankinta kalėjimuose ir stribynėse 490; nuteista mirties bausme ir sušaudyta 721; mobilizuota į sovietinę armiją 46 674; išsiųsta lenkų į filtracines stovyklas 6 533. Iki 1952 metų į gulago lagerius iš Lietuvos išvežti 142 579 žmonės.

(„Lietuva 1940-1990 m.“- okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos aidas,2005 07 19, Nr.165)

                            *     *     *

Latvijos bendruomenės narė Elzė Kasatkina pasiūlė patalpinti „Moscovijoj“ jos projektą – vainiką masinio teroro aukoms paminėti (žiūr. nuotr. 2).  Vainikas nupintas ant spygliuotos vielos (lagerio simbolis). Viduryje dega žvakė, kaip įprasta, žuvusiems paminėti. Ant kaspino užrašas rusų kalba „Amžiną atilsį“. Vainiko viršuje yra pertrūkis: kai kam iš kalinių pavyko išlikti gyvam. Projekto autorės pageidavimas – kad kas nors imtųsi tokį vainiką pagaminti iš metalo ir pastatyti ant Solovkų memorialinio akmens.

 

Lietuvių padėtas vainikas prie Solovkų akmens

Elzės Kasatkinos vainiko projektas trėmimo aukoms paminėti.

 

Atgal

© Redaktorius Antanas Jonkus.

© Tinklapius sudarė Vytautas Tutinas.

Hosted by uCoz