Poetas S.Geda ir dailininkas P.Repšys apie LDK tradiciją

Vilnius – Didžiosios Kunigaikštystės sostinė!

2007m. Lapkritis Paruošė A.Jonkus

< ... >

S.G. Grįžkime prie meno erdvės. Labai daug dalykų reikėjo suvesti į kanonus, į formas, grąžint į Europą, ieškant savo labai gilios senovės ir to, kas mes patys buvom. Dabar daug kas ragina „bėgt į Europą“, bet tai yra didelis nesusipratimas, nes jis vyksta chamišku pagrindu.

< ... > Negalima visos Žečpospolitos tradicijų pamint po kojomis, - juk čia buvo visi menai. Žygimanto Augusto dvaras buvo visa Italija: ir klasicizmas, ir barokas, ir renesansas, ir gotika. Visa šita valstybė turėjo galingą jėgą, kanonus. O dabar per visą šitos istorijos galvą, per palikimą Lietuvoj ir Lenkijoj šokame į kažkokią labai neaiškią Europą...

< ... >

P.R. Mes visą laiką nemokėjom kontroliuoti padėties. Pavyzdžiui, kultūra: vieną dieną paaiškėja, kad ji jau ne mūsų. Ir Mickevičius ne mūsų, ir mūsų istorija ne mūsų ... Jau anais laikais. Po to karas, pokaris. Ir vėl – kas lenkiškai – jau nebe mūsų. O juk ten lietuviškiausia dvasia. Su paveikslais tas pat. Prieškary nebuvo mokslininkų, kurie suvoktų būtent kunigaikštystės tradiciją. Aristokratų kultūra buvo lenkų, o kas iš kaimo, kas pinta ar numegzta – tai jau mūsų. Smetoniška Lietuva šiuo požiūriu labai nuskriaudė savo vaikus.

S.G. Tai juk buvo ir sąmoningas atsiribojimas nuo šlėktiškos Lietuvos. Valstybinė politika.

P.R. Aš manau, kad tuo metu nebuvo ir aiškių protų.

S.G. Kodėl? Buvo, bet jie buvo atstumiami. Č.Milošas rašo, kaip jis užeidavo į lietuvių pasiuntinybę ir niekas nenorėdavo su juo šnekėtis, kadangi jis nemokėjo lietuviškai. < ... >

P.R. Būtų viskas labai pasikeitę, jeigu mes būtume turėję Vilnių, būtume kitaip priėmę kultūrinę tradiciją.

S.G. Istorikas Jonynas dar prieš karą tokią mintį kėlė: jeigu Lietuva neturi Vilniaus, sostinė Kaunas, tai mes esam tokia valstybė kaip estų ar latvių, kurie niekad neturėjo valstybės. O Vilnius grąžina Didžiosios Kunigaikštystės tradiciją, grąžina didžiuosius stilius, kurie atėję iš Europos ir yra jos dalis.

P.R. Mes pasauliui esam įdomūs tik kaip lietuviai.

Gal ir į mus kas žiūri skruzdės akimis? (SIGITAS GEDA kalbasi su dailininku PETRU REPŠIU) – METAI, 1991 m., Spalis. P.115 – 122.

Atgal