Laima Soldatova

„Bičiuliai“ Peterburge!

Džiugu, kad, besibaigiant metams įvykdėme Tautinių mažumų ir išeivijos departamento paremtą projektą – „Mėgėjiškas teatras „Bičiuliai“: tretieji egzistavimo metai“, - ir suvaidinome ne tik Maskvos lietuviams, o ir kitai bendruomenei.Lietuvos Respublikos Generalinis Konsulas p. Eitvydas Bajarūnas pakvietė gruodžio 2 d. į Sankt-Peterburgo lietuvių bendruomenės suvažiavimą, o atrodo, kad, po ilgai trukusio susirinkimo, mūsų keturiasdešimties minučių pasirodymas tiko. Augustino Griciaus „vieno veiksmo parapinis nuotykis“ „Idėjiškas pagrindas“ (1928 m.) parašytas lyg mums – trumpas ir nesudėtingas. O turinys ir šiandien, mes galvojame, aktualus. Pjesės gal dar niekas ir nevaidino, nes, skaitant straipsnius apie mėgėjiškus teatrus, neradau jos paminėtos jų repertuare. Žinoma, supratimos, kaip vaidinti atsirado tada, kai mus pamokė Mykolas Orbakas, užsivertęs režisieriaus naštą. Juokingiausia ir yra tada, kai jis už visus vaidina, mums rodydamos. Mykolas ir visą vaidinimą – susirinkimą – laiko savo rankose, atlikdamos vietos visuomenės veikėjo Ragaišio vaidmenį. Pjesės obalsiai – „kaiules auginkit, tik patys nebūkit kiaulės“ ir „Šeimininkės, stori lašiniai – žmonių gerovė“ – pririšti virve prie holo marmurinų kolonų, atrodė kaip tikrovė Lietuvos parapijos salėje.

Peterburgiečių plojimai ir padėka mums malonūs. Ir režisierius kalbėjo, kad, suvaidinom geriau, negu praėjusi kartą. Jis dar sako kad vaidinimas subręsta po dvylikos pasirodymų... Tik, kažin, kur dabar reikės mums važiuoti?..

Atgal