Šluotražis kalbos darkytojams 2008 10 20, Nr. 3

Istoriniuose šaltiniuose skaitome, kad Moskovijos caras Ivanas Rūstusis mokėjo lietuvių kalbą. Tas „faktas“ labai stebintų, jeigu nežinotume tikros situacijos LDK. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo pirmieji sūnūs – Skirgaila, Kaributas, Lengvenis, Karigaila pasikrikštijo stačiatikiais ir įgijo vardus: Иоанн, Дмитрий, Симон…Jie meldėsi ir, tikriausiai, namie kalbėjo rusų kalba (tuo labiau, kad motina buvo rusė). Ir iš viso Lietuvos kunigaikščiai bei didikai iki pat 1697 metų (kai teismuose buvo įvesta lenkų kalba) kalbėjo vakarinių rusų tarme . Kitaip jie nebūtų susikalbėję su Smolensko, Polocko pulkais? Pagaliau ir kanceliarinė kalba LDK buvo rusų kalba. Ir visos trys Lietuvos Statuto laidos (1529, 1566, 1588 m.) buvo sudarytos kanceliarine slavų kalba.

Taigi, ar iš tikrųjų caras Ivanas Rūstusis mokėsi lietuvių kalbos? Pasirodo, dabartinės didžiarusių kalbos pirmtakė (kurią dabar vadiname rusų kalba) tada vadinosi Maskvos kalba. O Lietuvoje vartojama kanceliarinė slavų kalba Maskvoje buvo vadinama lietuvių kalba. Vadinasi, Ivanui Rūsčiajam nereikėjo mokintis „lietuvių kalbos“, nes tai buvo gudų kalba!

Konkuruodama su Moskovija, LDK galėjo ją nesunkiai įveikti, ir tokiu atveju didžioji valstybė būtų vadinusis LITVA, kalbėjusi slavų kalba ir išpažinusi pravoslavų tikėjimą. Bet kunigaikštis Jogaila pakreipė etninę Lietuvą į Vakarus.

--------------------- * --------------------- * ---------------------

*** Žiaurūs žmonės UŽMUŠINĖJA net laiką, kiti jį LEIDŽIA.

*** Susirinkimo LAIKYTI ATIDARYTU tikrai nepavyks, tad iš karto jį PRADĖKITE, SKELBKITE pradėtu.

*** Jei reiškiate savo nuomonę, nesugadinkite jos nevykusia pradžia KAS LIEČIA MANĘ, - pradėkite KAI DĖL MANĘS.

*** Kandidatai į deputatus, nesistenkite UŽINTERESUOTI gyventojų, jūsų parengta programa juos turėtų SUDOMINTI, SUINTERESUOTI.

*** Kad ir kur kreiptumėtės, PVN sąskaitą-faktūrą prašykite PATEIKTI ar IŠRAŠYTI, o ne IŠSTATYTI.

----------------------- * -------------------- * ---------------------

Pabuskime iš kalbinio ir tautinio snaudulio. Tautos kultūros savimonė – pirmiausia pasireiškia kaip kalbinė savimonė. Tautinis atgimimas daug kur prasideda gaivinant gimtąją kalbą.

Užteršta svetimybėmis, iškraipyta, atsilikusi mūsų kalba reiškia lietuvio tapatybės atsisakymą, jos naikinimą.

Paruošė A.J.

Atgal