Šluotražis kalbos darkytojams 2008 04 26, Nr. 1

Gyvenant ilgesnį laiką kitatautėje aplinkoje, savaime suprantama, vietinė kalbinė aplinka (mūsų atveju – rusiškoji) ima veikti mūsų šneką. Sunku tokiomis sąlygomis išsaugoti švarią gimtąją kalbą. Ją atnaujinti galime tik dažniau skaitydami lietuvišką literatūrą, klausydamiesi lietuviškų radijo laidų. O svarbiausia - šnekantis kontroliuoti save, korektiškai įvardinti vienas kito klaideles. Graži taisyklinga kalba gali būti tik sąmoningai kontroliuojama kalba. Toks diasporos dėsnis.

*** Lietuvaitė N., kalbėdama susirinkime, tarp kitko pasakė: Mūsų atsinešimas į tą problemą yra toks... Kolegos nustebo iš netikėtumo, tik iškart nesuvokė kaip tą klaidą taisyti. Dažnai girdime pasakymus: Êàê âû îòíîñèòåñü ê…Rusiški žodžiai: ìåæäóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ,îòíîøåíèå ê òðóäó, ÿ ê òåáå îòíîøóñü... yra daugiareikšmiai, kartais abstraktūs. Gi lietuviškas žodis nešti, nešimas yra labai konkretus, išreiškia realų veiksmą. Mes sakome: Į pobūvį tautiečiai atsineša valgių ir gėrimų.

Minėta lietuvaitė norėjo pasakyti: Mūsų požiūris į tą problemą...; mes tą problemą matome tokią, šitaip...

*** Lietuvaitis M., kalbėdamas susirinkime, sako: Aš noriu pastatyti klausimą apie... Iš tikrųjų klausimo negalima nei paguldyti, nei pastatyti. Normaliu atveju žmogus sako: Aš noriu iškelti klausimą. Dar geriau būtų sakyti: Aš norėčiau paklausti. Lietuviai mėgsta vartoti veiksmažodžius, ten kur, pavyzdžiui, rusai vartoja daiktavardžius.

*** Ne kartą teko sutikti atvejį, kai net oficialiame rašte (pvz., padėkos rašte) Maskvos lietuviai rašo: Dėkojame p.Juozą už..., dėkojame mūsų moteris... Lietuviai dėkoja kam, o ne ką. Taigi, dėkokime p.Juozui už..., dėkokime mūsų moterims ir t.t.

Yra taip pat simetrinė klaida, kai lietuvis, gan laisvai kalbėdamas rusiškai, sako: Áëàãîäàðþ ã.Þîçàñó çà…, áëàãîäàðþ ïðåêðàñíûì æåíùèíàì…Rusų kalboje, skirtingai negu lietuvių, šiuo atveju vartojamas galininko linksnis: Áëàãîäàðþ ã.Þîçàñà çà…, áëàãîäàðþ ïðåêðàñíûõ æåíùèí… ir pan.

Nedarydami pastangų, mes ilgainiui pradėsime šnekėti tokia kalbėsena: „važiuoju į dačių“; „ant vokzalo parsiduoda vodka“; „traukinys atsiprovijo su opozdanija“ ir pan. Taigi, pabuskime iš kalbinio ir tautinio snaudulio. Prisiminkime, kas esame, ir kalbėkime normalia kalba.

Paruošė A.J.

Atgal