|
Antanas Jonkus Apie veiksmažodį „V A R Y T I“
Vienas
iš įdomiausių ir turtingiausių reikšmėmis
žodžių yra varyti.
Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (tomas XVIII) žodžio
varyti reikšmių
aiškinimas užima net
60 puslapių (nuo 202 iki 262 psl.). Daugybė
žodžio „varyti“ reikšmių jungiasi į tris
pagrindines grupes: 1) versti (ką nors) daryti (ką nors); 2)
judėti, atlikti kokį nors veiksmą; 3) gaminti, daryti ir
aplamai gyventi. Aplamai
visos trys veiklos kategorijos susijusios su aktyvia gyvenimiška
veikla. Gyventi – tai veikti, būti aktyviu. Pirmykštėje
bendruomenėje, karinės demokratijos bendruomenėje
efektyviausias būdas pragyventi buvo plėšiamieji žygiai
(parsivaryti kaimynų gyvulių bandas, atsivaryti darbui žmones).
Kaimyninių genčių užpuldinėjimu baltų
giminės (rikių vadovaujami būriai) užsiiminėjo
net iki XIII amžiaus. Cituojame A.Šapokos istoriją: „Neturėdami
didesnės valstybės, aisčiai tebedarė tik plėšiamuosius
žygius ir negalėjo nieko nukariauti. Tokių grobiamųjų
žygių jie suruošdavo net į labai tolimus kraštus...
nuo antros XII a. pusės lietuviai
pradėjo pulti rusus. Jie pasiekdavo labai tolimas rusų sritis
ir grobdavo jų lobingų miestų turtus. XIII a. pradžioje
lietuviai buvo tikras rusų siaubas“. Ieškodami grobio „Jie
pasiekdavo tolimus pajūrius, o žiemos metu, ledu perėję
įlanką, nusigaudavo net į Saremą (Ezelį)“.
(48 p.) Su
prievarta (versti ką
nors daryti) yra susijusi ir antroji reikšmė: greitas, staigus
judėjimas. Per grobiamuosius žygius pasisekimą lėmė
nelauktas, smarkus gyvenvietės užpuolimas, apiplėšimas,
o paskui greitas atsitraukimas, kol išlikusieji gyvi genties nariai
ar jų kaimynai-sąjungininkai nespėjo suruošti atkirčio. Priminsime
pagrindinius žodžio varyti
vartojimo atvejus. 1.versti
judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyk
arklius, bandą laukan. važiuojant,
jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Berneli
jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? Važiuoti: Nusibodo
labai arkliais važiuot – [būdavo] varomės varomės
į Kauną. 2. prievarta (ppr.
suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau
kazokai atjojo, visus varė per miestą mušdami nagaikoms.
3.
versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus,
nuvykus), liepti raginti, siųsti: Atėjo
varyti su bizūnu prie darbų. prievarta tekinti: Varo
už nemielo tik dėl pinigų. versti įstoti: Su
šautuvu varė į kolchozą. 4. versti palikti esamą
vietą, ginti kur nors šalin, lauk:
O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos
žemės. 5. šalinti iš
organizmo: Aguona
varo prakaitą ir ramina skausmus. 6. daug ko ar sunkiai
gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo
vežimus į lauką varyti. Dvejais varėm ir greit suvežėm
tas durpes. nešti: Kur
žmogus po vieną maišą neša, jis po du varo. stumti: Mergiotė
dviratį varo. plukdyti:
Medžiagą (medieną) varė upe. irkluoti: Aš
variau laivą, pavargau, vėjas daugiau varo atgal. versti tekėti, srūti:
Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo. tekėti, srūti:
Vanduo pradeda varyti (lietis), apverta viską. dėti į krūvą,
krauti:
Dobilus į kūgius varo. 7. su jėga smeigti,
kalti:
Varyk kuolą abierankiais, ba žemė kieta. 8. versti veikti, judėti,
sukti, stumti (apie mechanizmus):
Vanduo suka tuos visokius ratus ir varo girnas. 9. leisti, tirpdyti:
Pavasario saulė greit sniegą varo. 10. stengtis sukelti būklę
ar būseną:
Kaip anie varė tą baimę, taip tebvaro. 11. smarkiai, sunkiai
dirbti, daryti:
Dirbom dirbom, varėm varėm, o pasenom, ar kas pagerbia? 12. smarkiai vykti (eiti,
bėgti, lėkti it kt.):
Varo namo mergiščia – kojos mušasi į subinę. 13. leisti gyvenimo metus,
gyventi:
Jau baigiu varyti šeštą dešimtį. 14. tvarkytis, verstis,
organizuotis:
Varomos iš tos pensijos. 15. siekti, trokšti,
geisti: Dėdienė
vis varos karvės pirkti. 16. daug, smarkiai kalbėti,
pasakoti:
Kalbnių žmonių yra, kap užsukti varo. atmintinai
kalbėti (ppr. maldas): Nemokėjau skaityti maldaknygės,
tik rožančių varyt mokėjau. blogai, piktai šnekėti,
apkalbėti, šmeižti:
Kiek ana keikė, kiek varė an mūsų. giedoti, dainuoti: Rėkia – varo iš visos gerklės.
Iš galo galan dainas vis varėm. 17. gaminti ką nors
garinant, spaudžiant:
Čia ir pravaras buvo, varydavo arielką. 18.
atlikti kokį nors veiksmą:
Žmonės vienodi, o gyvenimą varo nevienodą. 19. kaupti (pinigus, turtą),
taupyti:
Tik plėšė, varė į savo kišenę viską. Iš
metraščių sužinome, kad kaip tuos grobiamuosius karo
žygius vykdė vikingai, normanai arba dar kitaip vadinami
variagai. Vikingai-normanai suvokiami kaip ateiviai iš už jūros.
Jie buvo užplūdę visą Europą. Anot A.Šapokos,
jie, būdami nepaprastai karingi, veržėsi į pasaulį
ieškodami turtų ir valdžios. Tokiu būdu jie
pasiekė ir aisčių gyvenamus kraštus ir čia pajūriuose
pristeigė savo kolonijų (24 p.). Rytų Europoje jie labiau
žinomi kaip variagai. Variagai
grobiamuosius žygius vykdė dažniausiai upėmis,
vandens keliais. Apie tokią kelionę vandeniu lietuviai kalba:
„Aš variau laivą, pavargau, vėjas daugiau varo atgal“;
„Luotai buvo varomi kartimis ir irklais“; „Eldija stovi ant smėlio
išvaryta“. Kas
buvo tie varovai senovėje? Warg, dar kitaip wrag
Vakarų Europoje vadino iš bendruomenės išvarytą
asmenį, tai exul,
pago expulsus. Anglo-saksų visuomenėje ištremtuosius
vadino wraecca,
Salijos įstatyme – wargus.
Slavų gentyse juos vadino ištremtąjį vadino vrag, finų – waras.
Plg. Rusų kalbos žodį âîðîã
– âðàã, íåäðóã, íåïðèÿòåëü, ñóïðîòèâíèê,
íåäîáðîæåëàòåëü, ñóïîñòàò,
çëîóìûøëåííèê, çëîäåé; íå÷èñòàÿ
ñèëà, ñàòàíà. Rusų
šaltiniuose ginčijamasi, žodis variagas
kilo iš var (karas) ar iš slaviško variaju. Nežiūrint žodžio kilmės, aišku,
kad variagai – tai draugovės (družinos) karys, ir kad
viduramžiais karių arba variagų būriai formavosi
Baltijos jūros pakraščiuose, prie Warang-mer.
Pagaliau
tos pačios i.e. šaknies žodis lenkų kalboje taip pat
yra susijęs su kariavimo technologija: warowac‘ – 1) saugoti,
sergėti (ką nors); 2) sutvirtinti (miestą); warta – sargyba, budėtojas;
warownia – tvirtovė. Vietoj išvados. Kaip matėme, didžiausią semantinį lauką turintis veiksmažodis varyti (1. versti daryti; 2. keliauti, judėti; 3. gaminti, gyventi) yra archaiškas ir giliai įsišaknijęs lietuvių kalboje, kitose indoeuropiečių kalbose yra belikę tik jo pėdsakai. |
©
Redaktorius
Antanas Jonkus. ©
Tinklapius sudarė Vytautas Tutinas. |