Antanas Jonkus

Apie veiksmažodį „V A R Y T I“

Vienas iš įdomiausių ir turtingiausių reikšmėmis žodžių yra varyti. Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (tomas XVIII) žodžio varyti reikšmių aiškinimas užima net 60 puslapių (nuo 202 iki 262 psl.).

Daugybė žodžio „varyti“ reikšmių jungiasi į tris pagrindines grupes: 1) versti (ką nors) daryti (ką nors); 2) judėti, atlikti kokį nors veiksmą; 3) gaminti, daryti ir aplamai gyventi.

Aplamai visos trys veiklos kategorijos susijusios su aktyvia gyvenimiška veikla. Gyventi – tai veikti, būti aktyviu. Pirmykštėje bendruomenėje, karinės demokratijos bendruomenėje efektyviausias būdas pragyventi buvo plėšiamieji žygiai (parsivaryti kaimynų gyvulių bandas, atsivaryti darbui žmones). Kaimyninių genčių užpuldinėjimu baltų giminės (rikių vadovaujami būriai) užsiiminėjo net iki XIII amžiaus. Cituojame A.Šapokos istoriją:

„Neturėdami didesnės valstybės, aisčiai tebedarė tik plėšiamuosius žygius ir negalėjo nieko nukariauti. Tokių grobiamųjų žygių jie suruošdavo net į labai tolimus kraštus... nuo antros XII a. pusės lietuviai pradėjo pulti rusus. Jie pasiekdavo labai tolimas rusų sritis ir grobdavo jų lobingų miestų turtus. XIII a. pradžioje lietuviai buvo tikras rusų siaubas“. Ieškodami grobio „Jie pasiekdavo tolimus pajūrius, o žiemos metu, ledu perėję įlanką, nusigaudavo net į Saremą (Ezelį)“. (48 p.)

Su prievarta (versti ką nors daryti) yra susijusi ir antroji reikšmė: greitas, staigus judėjimas. Per grobiamuosius žygius pasisekimą lėmė nelauktas, smarkus gyvenvietės užpuolimas, apiplėšimas, o paskui greitas atsitraukimas, kol išlikusieji gyvi genties nariai ar jų kaimynai-sąjungininkai nespėjo suruošti atkirčio.

Priminsime pagrindinius žodžio varyti vartojimo atvejus.

1.versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyk arklius, bandą laukan. važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi?

Važiuoti: Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] varomės varomės į Kauną.

2. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus varė per miestą mušdami nagaikoms.

3. versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti raginti, siųsti: Atėjo varyti su bizūnu prie darbų.

prievarta tekinti: Varo už nemielo tik dėl pinigų.

versti įstoti: Su šautuvu varė į kolchozą.

4. versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės.

5. šalinti iš organizmo: Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus.

6. daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varyti. Dvejais varėm ir greit suvežėm tas durpes.

nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du varo.

stumti: Mergiotė dviratį varo.

plukdyti: Medžiagą (medieną) varė upe.

irkluoti: Aš variau laivą, pavargau, vėjas daugiau varo atgal.

versti tekėti, srūti: Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo.

tekėti, srūti: Vanduo pradeda varyti (lietis), apverta viską.

dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius varo.

7. su jėga smeigti, kalti: Varyk kuolą abierankiais, ba žemė kieta.

8. versti veikti, judėti, sukti, stumti (apie mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir varo girnas.

9. leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą varo.

10. stengtis sukelti būklę ar būseną: Kaip anie varė tą baimę, taip tebvaro.

11. smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Dirbom dirbom, varėm varėm, o pasenom, ar kas pagerbia?

12. smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti it kt.): Varo namo mergiščia – kojos mušasi į subinę.

13. leisti gyvenimo metus, gyventi: Jau baigiu varyti šeštą dešimtį.

14. tvarkytis, verstis, organizuotis: Varomos iš tos pensijos.

15. siekti, trokšti, geisti: Dėdienė vis varos karvės pirkti.

16. daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti varo. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Nemokėjau skaityti maldaknygės, tik rožančių varyt mokėjau.

blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kiek ana keikė, kiek varė an mūsų. giedoti, dainuoti: Rėkia – varo iš visos gerklės. Iš galo galan dainas vis varėm.

17. gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varydavo arielką.

18. atlikti kokį nors veiksmą: Žmonės vienodi, o gyvenimą varo nevienodą.

19. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, varė į savo kišenę viską.

Iš metraščių sužinome, kad kaip tuos grobiamuosius karo žygius vykdė vikingai, normanai arba dar kitaip vadinami variagai. Vikingai-normanai suvokiami kaip ateiviai iš už jūros. Jie buvo užplūdę visą Europą. Anot A.Šapokos, jie, būdami nepaprastai karingi, veržėsi į pasaulį ieškodami turtų ir valdžios. Tokiu būdu jie pasiekė ir aisčių gyvenamus kraštus ir čia pajūriuose pristeigė savo kolonijų (24 p.). Rytų Europoje jie labiau žinomi kaip variagai.

Variagai grobiamuosius žygius vykdė dažniausiai upėmis, vandens keliais. Apie tokią kelionę vandeniu lietuviai kalba: „Aš variau laivą, pavargau, vėjas daugiau varo atgal“; „Luotai buvo varomi kartimis ir irklais“; „Eldija stovi ant smėlio išvaryta“.

Kas buvo tie varovai senovėje? Warg, dar kitaip wrag Vakarų Europoje vadino iš bendruomenės išvarytą asmenį, tai exul, pago expulsus. Anglo-saksų visuomenėje ištremtuosius vadino wraecca, Salijos įstatyme – wargus. Slavų gentyse juos vadino ištremtąjį vadino vrag, finų – waras. Plg. Rusų kalbos žodį ворог – враг, недруг, неприятель, супротивник, недоброжелатель, супостат, злоумышленник, злодей; нечистая сила, сатана.

Rusų šaltiniuose ginčijamasi, žodis variagas kilo iš var (karas) ar iš slaviško variaju. Nežiūrint žodžio kilmės, aišku, kad variagai – tai draugovės (družinos) karys, ir kad viduramžiais karių arba variagų būriai formavosi Baltijos jūros pakraščiuose, prie Warang-mer.

Pagaliau tos pačios i.e. šaknies žodis lenkų kalboje taip pat yra susijęs su kariavimo technologija: warowac‘ – 1) saugoti, sergėti (ką nors); 2) sutvirtinti (miestą); warta – sargyba, budėtojas; warownia – tvirtovė.

Vietoj išvados. Kaip matėme, didžiausią semantinį lauką turintis veiksmažodis varyti (1. versti daryti; 2. keliauti, judėti; 3. gaminti, gyventi) yra archaiškas ir giliai įsišaknijęs lietuvių kalboje, kitose indoeuropiečių kalbose yra belikę tik jo pėdsakai.

Atgal