Atgal

Antanas Jonkus

Gėrėjomės - Romantikos šedevru

       2010 Balandis

       Nuo “Maskvos baltarusių“ šalto, oficiozinio vakaro, apie kurį rašėme, labai skyrėsi renginys - MASKVOS VĖLINĖS, - kurį sostinės publikai pasiūlė (2010 04 17) Mykolo Kleopo Oginskio muzikos mokykla iš Molodečno miesto. Tiksliau tas renginys vadinosi: „Baltarusiškas – lietuviškas – lenkiškas – rusiškas teatralizuotas koncertas, pašvęstas romantinėms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijoms, pagal Adomo Mickevičiaus ir kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio kūrinius“. Koncertas pasižymėjo aukštu meniniu lygiu, subtiliu žmogiškų santykių, tarp jų ir nacionalinių, traktavimu. Čia, matyt, yra nemažas renginio koncepcijos ir scenarijaus autoriaus Juliano Belskio nuopelnas.

       Su meile kalbama apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, pirmąją senovinę LDK sostinę Naugarduką, kur gimė Adomas Mickevičius, ežerą Svitiaz (choras su teatrine improvizacija apdainuoja undinės ir medžiotojo tragišką meilę), Oginskių dvarą Zalesjėje prie Molodečno (dvare vyksta aktyvus kūrybinis gyvenimas, todėl jis pavadintas Šiaurės Atėnais), konferansje pasakoja ir apie Oginskių dvarą Rietave, kur surinkta turtingiausia tos dvarininkų giminės ekspozicija. Dainuojant ar pasakojant apie istorinius bei literatūrinius faktus, gražiai, be pompastikos išryškinami miestų (Naugarduko, Rietavo ir kt.), LDK herbai. Kaip nuoroda į Vilniaus miestą garbingoje vietoje išstatyta Aušros Vartų Gailestingoji Motina.

       Veiksmas prasideda Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ prologu: pasirodo Vaiduoklis. Renkasi kaimiečiai, bajorai, muzikantai – prasidės senovinės vėlinių apeigos... Viską lydi M.K.Oginskio muzika.

       Veiksmas persikelia į LDK sostinę Vilnių. Skamba labai žinomi ir brangūs A.Mickevičiaus žodžiai iš „Pono Tado“: „Litwo! Ojczyzno moja! ty jesteś jak zdrowie...“ Skamba tos eilės ir lietuvių kalba.

       Jaunas M.K.Oginskio muzikos mokyklos choras dainuoja ne tik apie Svitiazio ežerą ir liūdną meilės istoriją, bet taip pat upes – pradedant nuo Ūšos (kur stovi Oginskių dvaras), įtekančios į Viliją (Nerį), o ši skuba pas mylimąjį Nemuną (susitinka senajame Kaune, kur mokytojavo A.Mickevičius), pastarasis susilieja su Baltijos jūra. Apdainuojamos visos trys upės su jų krantų grožiu (A.Mickevičiaus žodžiai, St. Moniuškos muzika),... skamba lietuvių liaudies daina „Parbėg laivelis iš Ventės Rago“...

       Nuosekliai perpasakoti siužetinę liniją ir meninę žanrinę teatralizuoto koncerto dalis beveik neįmanoma. Reikia visa tai matyti ir girdėti. O kolektyvo vadovas Julianas Belskis pasiruošęs vėl atvykti ir suteikti romantinės poezijos mėgėjams estetinį pasigėrėjimą.

 

Atgal

© Redaktorius Antanas Jonkus.

© Tinklapius sudarė Vytautas Tutinas.

Hosted by uCoz