Atgal
Antanas Jonkus
Gėrėjomės
- Romantikos šedevru
2010 Balandis
Nuo “Maskvos baltarusių“ šalto, oficiozinio vakaro, apie kurį
rašėme, labai skyrėsi renginys - MASKVOS VĖLINĖS, -
kurį sostinės publikai pasiūlė (2010 04 17) Mykolo Kleopo
Oginskio muzikos mokykla iš Molodečno miesto. Tiksliau tas renginys
vadinosi: „Baltarusiškas – lietuviškas – lenkiškas –
rusiškas teatralizuotas koncertas, pašvęstas romantinėms
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijoms, pagal Adomo
Mickevičiaus ir kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio
kūrinius“. Koncertas pasižymėjo aukštu meniniu lygiu,
subtiliu žmogiškų santykių, tarp jų ir
nacionalinių, traktavimu. Čia, matyt, yra nemažas renginio
koncepcijos ir scenarijaus autoriaus Juliano Belskio nuopelnas.
Su meile kalbama
apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę,
pirmąją senovinę LDK sostinę Naugarduką, kur gimė
Adomas Mickevičius, ežerą Svitiaz (choras su teatrine
improvizacija apdainuoja undinės ir medžiotojo tragišką
meilę), Oginskių dvarą Zalesjėje prie Molodečno (dvare
vyksta aktyvus kūrybinis gyvenimas, todėl jis pavadintas
Šiaurės Atėnais), konferansje pasakoja ir apie Oginskių
dvarą Rietave, kur surinkta turtingiausia tos dvarininkų giminės
ekspozicija. Dainuojant ar pasakojant apie istorinius bei literatūrinius
faktus, gražiai, be pompastikos išryškinami miestų
(Naugarduko, Rietavo ir kt.), LDK herbai. Kaip nuoroda į Vilniaus
miestą garbingoje vietoje išstatyta Aušros Vartų
Gailestingoji Motina.
Veiksmas
prasideda Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ prologu: pasirodo
Vaiduoklis. Renkasi kaimiečiai, bajorai, muzikantai – prasidės
senovinės vėlinių apeigos... Viską lydi M.K.Oginskio
muzika.
Veiksmas
persikelia į LDK sostinę Vilnių. Skamba labai žinomi ir
brangūs A.Mickevičiaus žodžiai iš „Pono Tado“: „Litwo!
Ojczyzno moja! ty jesteś jak zdrowie...“ Skamba tos eilės ir
lietuvių kalba.
Jaunas
M.K.Oginskio muzikos mokyklos choras dainuoja ne tik apie Svitiazio
ežerą ir liūdną meilės istoriją, bet taip pat
upes – pradedant nuo Ūšos (kur stovi Oginskių dvaras),
įtekančios į Viliją (Nerį), o ši skuba pas
mylimąjį Nemuną (susitinka senajame Kaune, kur mokytojavo
A.Mickevičius), pastarasis susilieja su Baltijos jūra. Apdainuojamos
visos trys upės su jų krantų grožiu (A.Mickevičiaus
žodžiai, St. Moniuškos muzika),... skamba lietuvių liaudies
daina „Parbėg laivelis iš Ventės Rago“...
Nuosekliai perpasakoti
siužetinę liniją ir meninę žanrinę teatralizuoto
koncerto dalis beveik neįmanoma. Reikia visa tai matyti ir girdėti. O
kolektyvo vadovas Julianas Belskis pasiruošęs vėl atvykti ir
suteikti romantinės poezijos mėgėjams estetinį
pasigėrėjimą.
Atgal |