Atgal

	LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA
	INFORMACIJOS IR VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DEPARTAMENTAS J.TUMO-VAIŽGANTO G. 2, LT-01511 VILNIUS. Tel.(370-5) 236 2456, 236 2445; faks.(370-5) 236 2446, el.p. media@urm.lt PRANEŠIMAS SPAUDAI

HIUTENFELDE TARTASI KAIP IŠSAUGOTI LIETUVYBĘ UŽSIENYJE

    Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sausio 31 dieną Hiutenfelde, Vokietijoje, dalyvavo Europos kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavime, kur aptarė Lietuvos santykių su užsienio lietuviais perspektyvą.
    Ministras V.Ušackas padėkojo ankstesniųjų kartų lietuviams už pasišventimą puoselėti lietuvybę, kovoti už Lietuvos laisvės bylą, savo pastangomis ir asmeninėmis lėšomis steigti lietuvių namus, lietuviškas bažnyčias ir mokyklas ir užtikrinti Lietuvos atstovavimo svarbiausiose pasaulio sostinėse tęstinumą.
    „Šie lietuviai kaip niekas kitas įkūnijo garsųjį JAV Prezidento Džono Kenedžio pasakymą –  „Neklausk, ką tavo šalis gali duoti tau, klausk, ką tu gali duoti savo šaliai“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
    Kreipdamas į naują užsienyje gyvenančią lietuvių kartą, ministras pakvietė ją sekti šiuo pavyzdžiu ir būti aktyvia bendruomeninių tradicijų puoselėtoja.
    „Abejingumas yra bendras mūsų priešas“, – sakė V.Ušackas.
    Ministras pažymėjo, kad permainų Vyriausybė lietuvybės puoselėjimui užsienyje skirs prioritetinį dėmesį ir pakvietė Europos lietuvių bendruomenių pirmininkus dirbti kartu, kad būtų saugoma lietuvių kalba, tradicijos, istorija ir būtų perteikiama lietuvybė jaunajai lietuvių kartai užsienyje.
    Anot ministro V.Ušacko, prioritetas turėtų būti skiriamas projektams, kurie skatintų savaiminio veikimo potencialą, t.y. sukurtų galimybes ugdyti tautinio bendruomeniškumo tradicijas, nes tik jos, o ne mokesčių mokėtojų pinigais įgyvendamos programos yra lietuvybės užsienyje išlaikymo garantas.
    Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė, kad gausėja užsienio lietuvių iniciatyvų ir aktyvumo tėvynėje pavyzdžių. Taip pat ministras atkreipė dėmesį į tai, kad ne vienas dabartinio Ministrų kabineto narių savo komandose turi išsilavinimą užsienyje ir patirtį stambiose Vakarų įmonėse įgijusių patarėjų.
    „Tokias iniciatyvas turime garsinti, kaip įkvėpimą kitiems užsienyje gyvenantiems lietuviams“, – kalbėjo V.Ušackas.
    Ministras taip pat pasisakė už stipresnį užsienio lietuvių balsą Lietuvos politiniame gyvenime.
    Pastebėjęs, kad 2008 metų rudenį Seimo rinkimuose dalyvavo pirmoji užsienyje gyvenanti kandidatė – Jurga Vidugirienė iš Airijos, ministras pažymėjo, kad dabar yra pats metas teikti siūlymus dėl užsienio lietuvių rinkimų į Lietuvos Seimą, sukuriant sąlygas jiems Seime turėti vieną‑dvi vietas.
    V.Ušackas Hiutenfeldo suvažiavimo dalyvius taip pat supažindino su iniciatyva sukurti Užsienio lietuvių reikalų tarybą, kurioje užsienio lietuviai kartu su Lietuvos Vyriausybės nariais, pirmininkaujant Ministrui Pirmininkui, svarstys strateginius, su užsienio lietuvių reikalais susijusius, klausimus.
    Ministras susirinkusiuosius tai pat informavo apie planus pertvarkyti Tautinių reikalų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Vyriausybės, įkuriant Užsienio lietuvių reikalų departamentą prie Užsienio reikalų ministerijos. Departamentas atliks Užsienio lietuvių reikalų tarybos sekretoriato vaidmenį ir rūpinsis efektyviu lietuvybės puoselėjimui užsienyje skirtų valstybės lėšų panaudojimu.

URM Informacijos ir viešųjųryšių departamentas
Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius, tel. 236 2456

Lietuvos santykių su užsienio lietuviais vizija ir praktiniai pastebėjimai

LR UR ministro Vygaudo Ušacko pranešimas
Hiutenfeldas, 2009 sausio 31 d.

    Mieli Europos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimo dalyviai,
    Mieli bičiuliai,
    Nuoširdžiai džiaugiuosi, galėdamas jus pasveikinti vienoje svarbiausių lietuvybės salelių – Hiutenfelde. Pirmąkart čia apsilankiau prieš 20 metų, iš karto po Baltijos kelio, Lietuvos Sąjūdžio jaunimo delegacijos sudėtyje.
    Tąsyk Prancūzijos lietuvių nusamdytu autobusu iš Paryžiaus gabenome Caritas humanitarinę pagalbą Lietuvai. Sustojome Hiutenfelde, kur mus labai šiltai priėmė, pavalgydino ir suteikė nakvynę tuometiniai mokytojai, mokiniai ir ilgametis mokyklos direktorius Andrius Šmitas.
    Šiandien aš čia antrą kartą. Galimybė su jumis susitikti dabar, mano kaip užsienio reikalų ministro kadencijos pradžioje, man ypač vertinga. Esu tikras, kad įžvalgos į jūsų įvairialypę patirtį puoselėjant lietuvybę pasaulyje, jūsų idėjos ir pasiūlymai bus didžiulė pagalba mano vadovaujamai ministerijai, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytus uždavinius.
    Mieli tautiečiai,
    Visada – nuo pat pirmojo susitikimo su užsienio lietuviais Paryžiuje 1989 metais ir vėliau, bendraudamas su JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Kanados, Vokietijos ir kitų kraštų lietuvių bendruomenėmis – žavėjausi ankstesniųjų kartų lietuvių pasišventimu puoselėjant lietuvybę, kovojant už Lietuvos laisvės bylą.
    Šie lietuviai kaip niekas kitas man įkūnijo garsųjį Prezidento Kenedžio pasakymą –  „Neklausk, ką tavo šalis gali duoti tau, klausk, ką tu gali duoti savo šaliai“. Nepalaužiamos dvasios ir valios žmonės, jie tvirtai tikėjo, kad Lietuvos valstybė atgaus laisvę ir išdidžiai sugrįš į pasaulio žemėlapį. Kaip atkirtį slogiai to meto tikrovei, savo pajėgomis ir lėšomis jie steigė lietuvių namus, lietuviškas bažnyčias ir mokyklas, užtikrino Lietuvos atstovavimo svarbiausiose pasaulio sostinėse tęstinumą.
    Lenkiame galvas ir dėkojame Pasaulio lietuvių bendruomenėms už lietuvybės ir Lietuvos nepriklausomybės idėjos puoselėjimą rūsčiausiais mūsų tautos laikais – beveik 60 metų trukusios sovietinės okupacijos metais.
    Viltis ir begalinis tikėjimas skatina mus, laisvos ir nepriklausomos Lietuvos – ES ir NATO narės – piliečius, jau ne pirmą kartą susitikti čia, Hiutenfelde, ir svarstyti, kaip globalizacijos, o dabar ir pasaulinės finansinės krizės bei ekonominio nuosmukio sąlygomis, galime išlaikyti ir puoselėti lietuvybę svetur.
    Globalizacija, judėjimo laisvė ir besikurianti naujos kokybės europinė erdvė lietuviškai tapatybei, lietuvybės išsaugojimui meta naujus iššūkius. Natūralu, kad pastaraisiais metais pastebimai išaugusi užsienio lietuvių bendruomenė reikalauja naujų, kūrybiškų sprendimų palaikant ir puoselėjant lietuvybę.
    Būtent todėl permainų Vyriausybė savo programoje įsipareigojo drauge su jumis parengti Globalios Lietuvos strategiją, kurios tikslas – užtikrinti tautos vientisumą, užsienio lietuvius pilnavertiškai įtraukti į valstybės gyvenimą ir pritaikyti Lietuvos valstybės politiką globalizacijos sąlygoms.
    Šiame pranešime paliesiu tik keletą strategijos aspektų, apimančių pilietybės, išeivijos dalyvavimo šalies politiniuose ir visuomeniniuose procesuose, veiklos „nuosavybės“ klausimus.
    Pradėkim nuo kertinio ir ne vienam lietuviui skausmingo klausimo: kaip sudaryti palankiausias sąlygas LR pilietybei išlaikyti? Teigiamų poslinkių yra: štai naujoji Pilietybės įstatymo redakcija išsprendė užsienyje gimusių vaikų pilietybės problemą. Todėl šiandien vaikas, kurio bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Tai svarbus žingsnis, padarytas Lietuvos valstybės ir vieningos lietuvių tautos ateities vardan.
    Ne kartą esu sakęs, kad didžiausia klaida būtų nukirsti pasaulio lietuvius siejančius saitus ir įstatymiškai užkirsti kelią turėti dvigubą pilietybę asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių įgijo užsienio valstybės pilietybę. Dvigubos pilietybės instituto įteisinimas nepriklausomai nuo LR piliečių dabartinės gyvenamos vietos būtų svarbus žingsnis stiprinant lietuvių tautos vienybę.
    Tačiau pilietybė – tai dvipusio eismo, tai ir teisės, ir pareigos, kelias. Jei Lietuvą prisiminsite, kaip, deja, kartais būna, tik prisireikus papildomos pašalpos ar pigių medicinos paslaugų, nieko gero nebus. Ir jūs liksite nusivylę, ir Lietuvoje gyvenantys tautiečiai bus nepatenkinti.
    Po pasaulį išsibarsčiusiai nedidelei tautai tokia savitarpio pasitikėjimo erozija būtų pražūtinga. Todėl itin svarbu puoselėti pagarba,supratimu ir savitarpio parama grįstus visų lietuvių – Lietuvos lietuvių ir lietuvių užsienyje; senosios ir naujosios išeivijos kartų; gilias tradicijas ir autoritetą turinčių išeivijos organizacijų bei naujai besikuriančių užsienio lietuvių bendruomenių – santykius.
    Džiugu, kad gausėja užsienio lietuvių iniciatyvų ir aktyvumo Tėvynėje pavyzdžių. Dėl laiko stokos paminėsiu vos keletą. Štai Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Dr. Audrius Šimaitis drauge su Lietuvos Jaunųjų gydytojų asociacija inicijuoja projektą „Pažangiausio sveikatos apsaugos vadybos ir paslaugų teikimo modelio įdiegimas“, jaunųjų Lietuvos medikų rengimo projektus, taip pat planuoja atverti grįžimo į Lietuvą paramos centrą.
    Iniciatyvos skatinti išvykusiųjų lietuvių, „nutekėjusių protų“ grįžimą į Lietuvą ėmėsi ir JAV daktaro laipsnį įgijęs biotechnologas Daumantas Matulis, po daugiau nei dešimties užsienyje praleistų metų grįžęs į Lietuvą.
    Ne vienas dabartinio Ministrų kabineto narių savo komandose turi išsilavinimą užsienyje ir patirtį Vakaruose įgijusių patarėjų. Premjero Andriaus Kubiliaus patarėju finansų klausimais dirba Mykolas Majauskas. Man ekonomikos ir energetinio saugumo klausimais patarinėja Oksfordo doktorantė Agnė Baranauskaitė. Iš JP Morgan kompanijos New Yorke padėti Finansų ministrui grįžo Venantas Miškinis. Jums gerai pažįstama – Jungtinės Karalystės Lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Laura Dzelzytė neseniai pradėjo dirbti Aplinkos ministerijos patarėja.
    Tai, mano žiniomis, pirmoji Vyriausybė, per tokį trumpą laiką priėmusi gausų būrį užsienyje gyvenusių ir dirbusių lietuvių.
    Tokius pavyzdžius turime garsinti kaip įkvėpimą kitiems užsienyje gyvenantiems lietuviams ir žinią tautiečiams Lietuvoje, kurie ne visada gerai informuoti apie užsienio lietuvių darbus Tėvynei. Turime daugiau kalbėti ir apie tai, kad jūsų iniciatyvos kartais užgęsta dėl biurokratinių ar kitų kliūčių, ir spręsti, ką reikia keisti, kad jūsų gera valia ir pastangos nenueitų veltui.

    Mielieji,
    Vienas kelių – stipresnis nei ligi šiol jūsų balsas Lietuvos politiniame gyvenime. Būkim atviri, nėra normalu, kad iš šimtatūkstantinės užsienio lietuvių bendruomenės vienoje ar kitoje šalyje balsuoti Seimo rinkimuose ateina keli šimtai, geriausiu atveju tūkstantis-kitas. Praėjusiuose Seimo rinkimuose balsavo 10 345 iš, kaip spėjama, 700 tūkstančių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.
    Abejingumas yra bendras mūsų priešas. Dalyvaudami rinkimuose jūs galite pasiųsti aiškų signalą, kokia turėtų būti ta Lietuva, iš kurios nesinorėtų išvykti, į kurią norėtumėt grįžti. Pagaliau ir atskaitomybės už jūsų labui nuveiktus darbus daug lengviau reikalauti iš tų, kuriuos patys išrinkote.
    Kita vertus, manau, kad dabar pats laikas teikti siūlymus dėl užsienio lietuvių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą. Džiugu, kad praėjusį rudenį Seimo rinkimuose dalyvavo pirmoji užsienyje gyvenanti kandidatė – Jurga Vidugirienė iš Airijos. Labai tikiuosi, kad jos pavyzdys ateityje susilauks pasekėjų.
    Kaip konkrečiai užsienio lietuviai galėtų kandidatuoti – per esančias apygardas, per specialias kvotas, skirtas pasaulio lietuviams, o gal pagal kokį kitą modelį – diskutuokime šiandien ir čia.
    Be kita ko, pasidomėkim ir atitinkama mūsų europinių partnerių, turinčių gausias išeivijas, patirtimi, tokių tikrai yra (pvz., Portugalija, Italija). Svarbu viena – milijoninė lietuvių diaspora privalo turėti savo balsą aukščiausioje Lietuvos valstybės įstatymus kuriančioje institucijoje.

    Brangūs tautiečiai,
    Permainų Vyriausybė savo programoje aiškiai įvardija būtinybę gerinti Lietuvos konsulinę tarnybą. Džiugu, kad bendromis pastangomis per keletą pastarųjų metų pavyko sumažinti biurokratizmą teikiant konsulines paslaugas tautiečiams užsienyje. Priimti teisės aktų pakeitimai leido atsisakyti kai kurių perteklinių reikalavimų.
    Pavyzdžiui: 1) panaikintas reikalavimas į ambasadas atsivežti kūdikius iki vienerių metų, kai kreipiamasi dėl vaikų kelionės dokumentų; 2) atsisakyta perteklinių dokumentų ir reikalavimų keičiant pasą; 3) teisės aktai šiandien taip pat numato galimybę dokumentus pateikti ir gauti paštu.
    Tačiau mano asmeninė patirtis sako, jog dar anksti džiaugtis. Tai, kad svečiose šalyse ilgesniam laikui įsikuriančių lietuvių ženkliai pagausėjo, Lietuvos konsulinei tarnybai kelia naujus reikalavimus ir iššūkius. Pastebime, kad daugėja užsienyje į nelaimę patekusių, sulaikytųjų, kalinčių, psichinės sveikatos įstaigose užregistruotų Lietuvos Respublikos piliečių. Keičiantis ekonominei situacijai, daugėja paklausimų dėl pagalbos darbo ar net būsto netekusiems tautiečiams.
    Sveikinu tai, kad kai kurios atstovybės, nelaukdamos, kol biurokratinis aparatas sureaguos į sparčiai kintančią aplinką, pačios įdiegia interesantams palankius ir laiką, ir lėšas taupančius sprendimus. Pavyzdžiui, ambasados Londone konsulinis skyrius savo iniciatyva visai neseniai pradėjo elektroninę piliečių registraciją.
    Manau, jog būtina kritiškai peržvelgti Lietuvos Respublikos atstovybių sprendžiamų konsulinių problemų ir klausimų spektrą. Galbūt kai kurių funkcijų reikėtų atsisakyti, o kitas perduoti bendruomenėms, kad ne tik būtų pagreitintos administracinės procedūros, bet ir mokesčių mokėtojų lėšos būtų efektyviau panaudojamos.
    Tad noriu jus patikinti, kad tęsime konsulinės veiklos modernizavimą, atsižvelgdami į naujas Globalios Lietuvos realijas, pradėdami nuo platesnio informacinių technologijų, elektroninių priemonių panaudojimo vykdant konsulines funkcijas, baigdami pačios konsulinės tarnybos pertvarka. Tai galėsime pasiekti tik esant bendram sutarimui tiek su kitomis žinybomis – Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentu –, tiek su užsienio lietuviais.
    Mano nuomone, svarbiausias veiklos užsienyje prioritetas – lietuvių kalbos, tradicijų, istorijos išlaikymas ir perteikimas naujosioms lietuvių kartoms užsienyje.
    Vakar LRV Strateginiame komitete pritarėme reorganizuojamo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento 2009 m. strateginiam veiklos planui. Užsienio lietuvių veiklų įgyvendinimui numatyta 8 mln. 940 tūkst. litų. Didžioji dalis šios sumos skiriama šeštadieninėms mokyklėlėms.
    Ženkliai išaugus lietuvių bendruomenėms, turime svarstyti esamos paramos efektyvesnį, tikslingesnį panaudojimą, ypač dabartinio sunkmečio sąlygomis. Manau, kad prioritetas turėtų būti skiriamas projektams, kurie skatintų savaiminio veikimo potencialą, t.y. sukurtų galimybes ugdyti tautinio bendruomeniškumo tradicijas.
    Pavyzdžiui, valstybė turėtų remti šeštadieninių lituanistinių mokyklėlių kūrimąsi, aprūpindama metodine ir mokomąja medžiaga, padėdama parengti mokytojus bei skirdama laikiną 3-5 mėnesių finansinę injekciją. Reikia daug aktyviau panaudoti šiuolaikinių komunikacijų galimybes, sukuriant solidžias elektronines mokomųjų medžiagų bazes, tobulinant nuotolinio mokymo programas.
    Bet mokyklėlėms sustiprėjus, jų išlaikymu daugiau turėtų rūpintis mokinių tėvai ypač ten, kur susibūrusios aktyvios, gausios ir stiprios lietuvių bendruomenės. Kita vertus, net geriausiai remiamos lietuviškos mokyklėlės bus bejėgės, jei tėvai namuose neskirs dėmesio lietuviškam vaikų ugdymui, bendraus su vaikais jų pagrindinėse mokyklose dominuojančia kalba.
    Pabaigai keletą žodžių apie institucinį atstovavimą. Siekdama geriau koordinuoti veiklą, naujoji Vyriausybė ėmėsi konkrečių žingsnių, sutelkdama dėmesį į užsienio lietuvių problematiką.
    Konkrečiai, Ministras pirmininkas Andrius Kubilius pritarė mano iniciatyvai sukurti Užsienio lietuvių reikalų tarybą, kuriai jis vadovaus. Taryba svarstys strateginius su užsienio lietuvių reikalais susijusius klausimus. Joje, kartu su 7 ar 8 užsienio lietuvių atstovais, posėdžiaus visus jums rūpimus klausimus kuruojančių Vyriausybės institucijų vadovai: finansų, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo, kultūros, vidaus reikalų, užsienio reikalų ministrai bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV generalinis direktorius.
    Numatoma, kad Taryba rinksis du-keturis kartus per metus. Pirmąjį posėdį pasiūliau surengti iki šių metų gegužės mėnesio, iki valstybės institucijos pradės planuoti 2010 metų biudžetus.
    Kaip žinote, bus pertvarkytas Tautinių reikalų ir išeivijos departamentas. Santykių su išeivija koordinavimą perims Užsienio reikalų ministerija. Naujasis užsienio lietuvių reikalų departamentas prie ministerijos atliks Užsienio lietuvių reikalų tarybos sekretoriato vaidmenį ir rūpinsis efektyviu jums skirtų valstybės lėšų panaudojimu. Šiuo būdu užsienio lietuvių interesų atstovavimas Vyriausybėje bus pakeltas į ministro lygį. Savo ruožtu, išliks ir toliau veiks Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija.
    Esu tikras, kad imantis šių priemonių, parama ir dėmesys užsienio lietuviams nesumažės, o atvirkščiai – bus labiau sutelkta, tikslinga, konsoliduota ir geriau koordinuojama.

    Mieli tautiečiai, bičiuliai,
    Visų svarbiausia tai, kad Globalios Lietuvos kūrimas būtų ne vien Lietuvos valstybės, bet ir visų jūsų, užsienio lietuvių, projektas. Tik bendra šio didžiulio projekto „nuosavybė“ užtikrins Globalios Lietuvos gyvybingumą ir gebėjimą atsiliepti į jūsų viltis bei lūkesčius.
    Todėl dabar norėčiau pakviesti diskusijai, kokie turėtų būti Lietuvos politikos prioritetai užsienio lietuvių atžvilgiu: kokius uždavinius turėtų spręsti valstybė, o ką turėtų, galėtų ir privalėtų patys užsienio lietuviai; kaip vertinate Globalios Lietuvos idėją ir kaip Jūs galėtumėte prie jos prisidėti?
    Taip pat būčiau dėkingas, sužinojęs Jūsų nuomonę, kokiais kriterijais remiantis Jūs siūlote atrinkti užsienio lietuvių atstovus į Užsienio lietuvių reikalų tarybą, kokios svarbiausios paramos programos lietuvybei puoselėti? Ir kaip Jūs ir Jūsų atstovaujamos organizacijos konkrečiai pasiruošusios prisidėti prie LR Vyriausybės siekiamų įgyvendinti uždavinių: politinių, ekonominių ir kultūrinių saitų stiprinimo tarp Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių?

Atgal