Linksmų Šv.Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų !

 Laukiame Jėzaus Kristaus ar Kalėdų senio ?

 Laukiame šv. Kalėdų – to meto, kai švęsime mūsų Viešpaties ir Išganytojo gimimą. Rengiamės linksmybėms: planuojame, kokius patiekalus gaminsime, kaip susirinks visa šeima, kaip keisimės dovanėlėmis. Esame tauta, kuri mėgsta ne tik liūdėti, bet ir švęsti. Savaip, lietuviškai, bet mėgsta. Mums patinka mėgautis ta ypatinga šventės valanda, diena ar visa savaite. Beje, žmonijai taip įprasta nuo seno – juk ir pagonių istorija pilna džiaugsmingų švenčių, skirtų dievybėms pamaloninti, atsidėkoti už vaisingumą, pagausinti javų derlių. Tačiau Dievas per Jėzų pagaliau ryžosi  atitraukti žmones nuo stabmeldiškų ritualų ir privertė juos prisiminti, kas juos saugiai išvedė iš vergijos į laisvę ir taiką, kas yra Tas, kuriam jie tarnauja. Tad nieko nuostabaus, kad džiaugdamiesi tuo, ką gavome iš Dievo, norime šventiškai paminėti mūsų Viešpaties ir Išganytojo atėjimą.

Šv. Kalėdos  gali būti puiki proga stabtelėti ir paklausti savęs, kodėl mes švenčiame? Kodėl taip džiūgaujame? Kodėl drauge sėdamės prie bendro stalo? Kodėl esame tokie nekasdieniškai draugiški bičiuliams, giminaičiams, kaimynams? Kodėl taip blizga ir spindi išpuošti medžiai? Kam visi tie fejerverkai, blyksinčios lempelės, vaikai, besifotografuojantys      su raudonais drabužiais   vilkinčiu vyru? Kam ta pirkimo karštligė, sausakimši prekybos centrai ir keliai?

.... Sunkoka atsakyti, kuris – Jėzus Kristus ar Kalėdų senelis – yra šiandienos šv. Kalėdų centre. Pirmiausia todėl, kad šventes lydinti dvasia visame pasaulyje paverčiama didžiuliu komerciniu nuotykiu. Iš džiaugsmo ir malonės laikotarpio patenkame į gobšumo laikotarpį. Įvykio esmė  pavojingai perkeliama iš Kristaus Kūdikėlio į Kristų vadybininką. Be kita ko, mažas apkūnus vyras raudonais drabužiais su gėrybių pilnu maišu maudosi dėmesio spinduliuose ir išdidžiai puikuojasi  parduotuvių vitrinose, ant saldainių dėžučių ir atvirukų. Pasaulis labai sumaniai daugelio krikščionių širdis atitraukė nuo Žodžio, kuris “tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų”.

Labiausiai laukiama šv. Kalėdų švenčių akimirka – keitimasis dovanomis. Tai – pasaulinė Kalėdų komercializacija. Nieko bloga keistis dovanomis, nes dalijimasis yra šventas veiksmas. Tačiau   keitimosi dovanomis neturėtume paversti pagrindiniu mūsų krikščioniškojo Kalėdų patyrimo centru. Dovanojimas turi būti kasdienis įvykis , negana jį prisiminti tik kartą per metus. Dovanojimas turi būti  kasdienė, o ne sezoninė patirtis.

... Tačiau svarbiausias mūsų tikslas šiomis dienomis turėtų būti šlovinti Viešpatį ir dėkoti Jam už visa tai, ką Jis suteikė pasauliui. Jis yra vienintelis atsiųstasis Sūnus, kurio asmenyje žmogus iš Dievo gavo pačią brangiausią ir vertingiausią dovaną, nes “Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą” (Jn 3, 16). Jėzus Kristus, o ne Senelis suteikia šiam metui džiugesio ir sukuria Laimingas Kalėdas.

Daugelis iš visos širdies sutiks, kad priežastis švęsti yra Jėzus, o ne Kalėdų senelis. Tačiau kai stebime vešintį “gobšumą ir troškimus”, kurių sklidinos šios šventės, daugiau neberegime Jo šlovės, šlovės “Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos”. Daugumai rūpi  apčiuopiami daiktai, o ne “šventasis dalykas”.

Kažin ar Dievas būtų pamalonintas tuo, ką galvojame apie Kalėdas. Ar Jis liktų patenkintas tuo, kad iki Kalėdų senu papratimu stengiamės grąžinti visas skolas? Ar džiaugtųsi šventinėmis dovanomis? Ar gėrėtųsi mumis, perkančiais nukainotas prekes paskutiniuose šio sezono išpardavimuose? O gal Jį labiau sujaudintų mūsų pasiaukojimas ir atsidavimas? Kažin ar Dievas  pasirinktų dailiai įpakuotą ir gražiu kaspinu perrištą dovanėlę – veikiausiai Jam labiau patiktų dovanų gauti mūsų kūną, dvasią ir sielą. Turime būti atsargūs, kad nepakeistume Jėzaus Kristaus  Kalėdų seneliu ir šventinio sezono nuotaika, kurioje vietos Dievui nelieka. Turime pakylėti Jį aukščiau žaislų, šurmulio, netikrų vilčių. Turime pakylėti Jį taip aukštai, kad Jo atėjimas taptų akivaizdus ir nepaneigiamas. Pasauliui reikia išvysti Jėzų Kristų, o ne Kalėdų senelį.

         Katalikų Pasaulis, 2002 Nr.6(149) gruodis, p.26-27.