РIAURЛS EUROPOS (IR BALTШ) KULTO YPATYBЛS

Р.m. lapkriиio 12 d. Maskvoje, J.Baltruрaiиio namuose vyko tarptautinis seminaras tema: "Senieji baltш ir slavш tikлjimai: sankirtos, paralelлs, skirtumai". Seminare praneрimа darл ir mums юinomas mokslininkas Gintaras Beresneviиius (jo mintis ne kartа publikavome "Moscovijoje"). Jo praneрimas skambлjo: "Рiaurлs Europos kultш fenomenologija. Nuo keltш iki slavш". Autorius maloniai davл sutikimа spausdinti jo tekstа mыsш leidinyje. Pateikiame jб sutrumpintа, be terminologijos ir ilgш iрvardijimш, bыdingш moksliniams straipsniams.

 Рiaurлs tautш (transalpiniш pagal praneрлjo terminologijа) - keltш, germanш, baltш, slavш - kulte yra bendrш bruoюш su archaiрkomis Pietш Europos (cizalpinлmis) kultыromis - italikш, graikш, etruskш, Balkanш, trakш/getш ir pan. - taиiau pastarosios, veikiamos substratiniш senosios Europos kultыrш, Artimшjш Rytш ir Egipto бtakш pakeitл savo рventyklш struktыras, statydamos uюdaras, praрmatnias рventyklas. Tuo metu Рiaurлs Europoje iki romлnш бtakш бsivyravimo (Galijoje, pietш Germanijoje) рventyklos buvo greiиiau рventvietлs - jas atstojo ar jose augo medюiai ar giraitлs, stovлjo stabai, kurie vis dлlto "nebuvo uюdaryti" - ir tai taisyklл. Рventyklos, net pradлtos statyti vлlyvaisiais pagonybлs Рiaurлs Europoje amюiais, buvo be stogo, su stogu, bet be sienш, ar stabai talpinti niрose - vienaip ar kitaip, Рiaurлs Europa iрlaikл indoeuropietiрkа (ar indo-arijш) archaiрkiausiа kulto statiniш poюymб - atvirumа. Baltш statiniai, tiek legendinл Rivijaus kronikoje paminлta рventykla Vilniuje, tiek Jono Dlugoрo paminлtas bokрtas prie Nevлюio, ant kurio kыrenta рventoji ugnis, irgi buvo atviri б virрш, kaip ir Rikijoto аюuolo рventykla.

Taigi Рiaurлs Europos kulto statiniai, - tvirtina G.Beresneviиius, - nuo keltш teritorijш iki Upsalos рventyklos Рvedijoje, Naugardo Perynлs рventyklos, Rikojoto, Vilniaus, Kijevo - neturлjo stogo, stabai stovлjo atvirame lauke ir pan. Transalpinлs (Рiaurлs) religijos tokias ypatybes turлjo paиioje savo egzistavimo pradюioje, vлliau бtakш, sinkretizacijos veiksniai sаlygojo uюdarш рventyklш statymа. Рios religijos, kad ir kokiomis grubiomis formomis sykiais jos bebыtш reiрkжsi, iрlaikл tam tikrа etosа, leidusб joms vлliau sudauюyti savaime suirusios Vidurюemio jыros kultыros ir civilizacijos likuиius ir iр esmлs sukurti Europа.

Kulto vietos. Рventvietлs

Keltai. Cezaris, apraрinлdamas keltш religijа, druidizmа, paproиius, рventoviш niekur nemini; jis vartoja terminа locus consecratus, "рventa" "paрvжsta vieta". Greiиiausiai tai buvo рventa giraitл, laukas, tiesiog "рventa vieta", o ne рventykla, kuriа romлnai iрsyk galлjo atpaюinti kaip рventovж. Рventyklas keltai pradлjo statyti tik graikш-romлnш бtakoje. Anksиiau tokios kulto vietos, keltiрkai vadinamos Nemed, kas reiрkia "рventas", buvo бrengtos po atviru dangumi, giriш gilumoje esanиiose proskynose, giraitлse, taipogi esanиiose ir ant kalvш, prie рaltiniш, palei pelkes ir vandenis, prie protлviш ar didvyriш kapш (pilkapiш).

Daюnai tokios рventvietлs бrenginлtos giraitлse, prie medюiш, jose archeologai randa 12 metrш aukриio 200 metш amюiaus аюuolo stulpo liekanas aikрtelлs centre. Medюiai galлjo bыti рventi ar juose galлdavo gyventi konkreti dievybл, daюniausiai tai buvo аюuolai. Beje, keltш druidai ir prыsш vaidilos рventu laikл amalа, ir аюuolai su amalu buvo garbinami tiek Galijoje, tiek Prыsijoje. Рventasis medis keltuose buvo susietas su konkreиios genties konkreиia teritorija, ir atitinkamai genиiai buvo jos medis, genties medis, atspindintis paиios genties klestлjimа ir jos sаsajas su dangaus ir юemлs dievais.

Germanai. Tacitas "Germanijos" 9 skyriuje kalba, jog germanai nestato рventyklш; o kalbлdamas apie atskirш genиiш atliekamus  religinius ritualus, jis leidюia suprasti, kad pastarieji atliekami giraitлse; taip tarp svebш virрiausi ir skaitlingiausi semnonai "Nustatytu laiku visi to paties kraujo giminлs atstovai susirenka miрke, (kuris yra) рventas dлl protлviш bыrimш ir senovinio dievobaimingumo. Genties vardu papjovж aukojimui юmogш, tie barbarai iрkilmingai pradeda savo klaikias apeigas. Pagerbia jie miрkelб ir kitaip..."

Werneris Betzas teigia: didюioji dalis germanш kulto vietш buvo po atviru dangumi ir sutapo su рventosiomis giraitлmis, рventaisiais рaltiniais, рventais medюiais ar рventais stulpais; jokiш archeologiniш kulto statiniш юemyninлje Germanijoje archeologai nerado; jei tokiш ir bыta, jie buvo mediniai ir atviri.

Gotш юodis kulto vietai nusakyti alhs giminingas liet. Alkas "рventoji giraitл".

Svarbiausioji ir garsiausioji skandinavш рventykla - Adomo Bremenieиio apraрyta Upsalos рventykla, kuri visa spindлjo auksu, buvo apjuosta aukso grandine. Joje stovлjo trijш dievш stabai: pirmuoju minimas Thoras, iр abiejш jo pusiш - Vuodan, Odinas, ir Fricco, Frikas. Prie рventyklos augo didюiulis plaиiaрakis аюuolas, юaliuojantis vasarа ir юiemа. Kas devynerius metus иia vykdavo рventлs, б kurias rinkdavosi юmonлs iр visos karalystлs; ir karaliai, ir paprasti юmonлs иia siшsdavo savo dovanas.

Pasak Bremenieиio, рvedai garbino ir sudievintus юmones, kuriems nemirtingumas bыdavo priskiriamas dлl jш ypatingш юygdarbiш. Netoliese augo рventoji giraitл, kurioje kabinami paaukotш юmoniш kыnai, ji laikyta ypaи рventa vieta, nes kiekvienа medб paрvenиia kaюkieno mirtis ar paaukotojo palaikai.

Slavai. 1000-siais metais Boleslavas Narsusis krikрtijo Pamario slavus, taиiau be ypatingo pasisekimo. Kelis рimtus metш ten klestлte klestлjo senoji religinл forma ir neatrodo, kad kaюkos kriриionybлs proverюis иia bыtш бvykжs.

XI a. pradюioje Thietmaras apraрo Radogasto рventyklа, kurioje be svarbiausiojo dievo Svaroюyco ant vidiniш рventyklos sienш puikavosi kitш dievы ir deiviш atvaizdai; dievai mыvлjo baisios iрvaizdos рalmus ir dлvлjo рarvus, matyt, tai buvo visш liuиiиiш ar Palabio genиiш panteonas; рvantykla stovлjo ant pamatш iр laukiniш gyvыnш ragш. Рventykla buvo visш kariniш reidш rinkimosi vieta, иia kabлjo ir vлliavos su dievш atvaizdais, kurios bыdavo imamos б karo юygius. Pats Radogasto miestas buvo "trikampis", t.y. turлjo trejus vartus. Triadinis principas Pietinio Pabaltijo рventvietлse buvo daюnas (prisiminkime trinarж Vilniaus рventyklа ir triadinб principа Rikojote).

Rytш slavai, kaip pripaюбstama, рventyklш neturлjo. Kulto vietos bыdavo tik рventosios giraitлs ir stabai, sustatyti po atviru dangumi. Kaip liudija Peruno рventvietлs kasinлjimai Naugarde ir Rusios kunigaikриio Vladimiro Kijeve pastatyti stabi - druюinos, kariaunos dievai buvo pastatyti "vne dvora teremnogo" - uю kunigaikриio dvaro ribш ar prieрais jб - Perunas, Chorsas, Daюbogas, Stribogas, Semerglas ir Makoрл stovлjo po atviru dangumi.

Юyniai

Pasak Cezario, druidai uюsiima visais religiniais reikalais, moko jaunimа ir naudojasi ypatinga pagarba. Jie skelbia nuosprendюius visais ginиytinais klausimais, tiek visuomeniniais, tiek privaиiais. Jie teisia uю nusikaltimus, sprendюia turtinius ginиus ar ginиus dлl teritorijш ribш, jie skiria apdovanojimus ir bausmes; o jeigu kas nors - atskiras юmogus ar visa gentis - nesutinka su jш sprendimu, jie kaltаjб nuрalina nuo dalyvavimo aukojimuose ir tai pati baisiausia bausmл. Tokie atskirtieji laikomi bedieviais ir nusikaltлliais, jш рalinamasi, vengiama su jais bendrauti, jie neturi jokiш teisiш.

Visш druidш priekyje yra vienas, turintis didюiausiа autoritetа. Po jo mirties jб pakeiиia labiausiai nusipelnжs, o jeigu tokiш keletas, klausimas sprendюiamas balsavimu, o kartais ginklu. Tam tikru metш laiku druidai renkasi susirinkimams paрvжstoje vietoje, kuri laikoma centrine visoje Galijoje. Иia iр visur renkasi besibylinлjantys ir paklыsta druidш sprendimams.

 Druidai ilgai mokosi, taиiau visko atmintinai; raрtas jiems юinomas ir prireikus jie naudojais graikш alfabetu, taиiau uюraрinлti рventаjб savo mokymа jie laiko nuodлme. Jaunimа jie moko apie nemirtinguosius dievus, jш valdюiа ir galybж, apie sielos nemirtingumа, apie рviesulius bei jш judлjimа.

Visi galai pamaldыs, todлl tie, kurie serga ar daюnuose karuose susiduria su pavojais, duoda dievams бюadus paaukoti юmogш. Galai mano, kad vieno юmogaus gyvybж galima iрpirkti tik kita. Aukojami юmonлs daюnai deginami, kartais jш didelis skaiиius sukiрamas б iр vyteliш nupintas milюiniрkas baidykles, kurios padegamos.

Vyrai turi valdюiа юmonш ir vaikш gyvybei, o jei vyras mirрta ir ant jo artimшjш ar tarnш krenta kokie nors бtarimai, jie teisiami, kankinami ir baudюiami mirtimi sudeginant.

Visa, kas mirusiajam gyvam buvo miela, metama б ugnб, net gyvыnai, su mirusiuoju bыdavo deginami ir jo vergai bei klientai, jeigu jis juos iрties mylлjo.

Visa рi Cezario informacija tiesiog paюodюiui atitinka prыsш, iр dalies ir lietuviш paproиius - prisiminkime Рventaragio, Algirdo, Gedimino laidotuviш apraрymus, kai kartu su mirusiaisiais deginami ir jш юirgai, sakalai, medюiokliniai рunys, ginklai, ir vienas mylimas ar atsidavжs tarnas ar bajoras.

Germanш юemлse pagrindiniai aukojimai buvo valdovo, karaliaus ar karaliuko prerogatyva. Taиiau aukoti galлjo ir рeimos galva - иia galima prisiminti rigvediрkаjа tradicijа.

Svarbiа vietа savo tikлjimuose germanai skyrл pranaрavimams, orakulams - burta iр юirgo prunkрtimo, iр paukриiш skrydюio ir giedojimo, spлta apie ateitб. Visa tai mes юinome iр lietuviрkos bei prыsiрkos medюiagos. Lygiai kaip юinome lietuviш ir prыsш paprotб mesti burtus, sprendюiant netolimа ateitб.

Lowmianskis apraрo, kad Palabio slavai dievams aukodavo daюniausiai jauиius ir avis, taиiau neretai ir юmones, kadangi laikyta, kad tokia auka dievams teikia ypatingа malonumа.

Pagal Helmoldа, юynys, sudлjжs aukа, burdavo iр kraujo, o po aukojimo liaudis leisdavosi puotauti ir рokti, tai vлl primena Grunau apraрytas prыsш apeigas - po religinio aukojimo krivis pranaрaudavo, o po to prasidлdavo puota ir linksmybлs.

Iрvados. Visш pirma - tradicinis Рiaurлs Europos kulto vietos poюymis - jos buvimas miрke, giraitлje, medyje, akmenyje, uoloje, ant kalno etc. Pirma sаlyga - atviras dangus. Рventovлs imamos бrenginлti tik Vidurюemio jыros religijш ar krikриionybлs бtakoje - ir tai greiиiau иia ne prakilnыs rыmai dievams, o sakraliniai mediniai namai, skirti aukojimams. Be to, jie atviri iр рonш, t.y. tik stogas ir keturi stulpai, arba - neturi stogo (Vilniaus рventykla).

Turлtume kiek pakeisti savo poюiыrб б рventyklш buvimа ar nebuvimа kaip religijos "civilizuotumo", "universalumo" юenklа. Religinл sistema be рventyklш pilnai gali egzistuoti, jei yra kulto centrai susijж su gamtos objektais, ir dievybлs reiрkiasi per juos. Рiaurлs Europoje matome tiesiog paniрkа baimж ar nenorа uюdaryti dievа po stogu (stiprus klajoklinis genotipas).

Bet kokiu atveju egzistuoja gana tvirtas юyniш luomas, kuris socialinлje plotmлje turi skirtingа бtakа, bet visada jo pagrindinлs funkcijos - aukojimai, bыrimai, ateities pranaрavimas.

Taigi, klausimas apie stabus ir рventyklas - neesminis; jei jie ir buvo, tai marginalijos tai religijai ir pasaulлюiыrai, ir jei buvo statomi statiniai - dievai neuюdarinлti. Pavyzdys: bokрtas prie Nevлюio su юyniш kыrenama amюinаja ugnimi, Perkыno рventykla be stogo, kaip ir Rikojotas, kuriame vienintelл "statybinл medюiaga" - audeklai apie рventаjб аюuolа.

                                   Gintaras Beresneviиius