Mintys apie praėjusį suvaiavimą
Dievas padalino pasaulyje gyvenančius mones į tautybes ir rases tikriausiai tam, kad gyvenimas emėje būtų graesnis, kad kiekvienas mogus rastų savo vietą, kad galėtų pavelgti į save kitų akimis. Kad emės tautos savo panaumu ir meile tik sau nepaskęstų, neiekotų tik savo naudos, kas gali privesti prie tokių blogų savybių kaip: pavydas, kertas, prieingumas kitoms tautoms. Gyvenimo realybėje daugumą i mūsų domina ne tai kokios tautybės mogus, o koks jis protingas, darbtus, sąiningas... Tačiau ir tautybės egzistavimas svarbus, kadangi tai daro mogų savotiku, nepakartojamu, įdomesniu kitiems.
Buvo labai malonu gauti pakvietimą į Maskvoje rengiamą ąjį Rusijos lietuvių bendrijų pirmininkų suvaiavimą. Nuostabu, kada matai tokį būrį monių, kurie yra vienminčiai daugelyje klausimų, tame tarpe svarbiausiame lietuvybės isaugojime tautiečiams, gyvenantiems ne Lietuvoje.
Nors Rusijos pasuose panaikinta grafa apie tautybę, visgi tai ne visada gelbsti nuo diskriminacijos. Piktina pasisakymai apie Lietuvą kai kurių politikos ir vietinių veikėjų, belieka tik apgailestauti dėl jų kaltinimų vienai ar kitai tautai, dėl jų nesupratimo mūsų noro isaugoti savo kalbą, tradicijas, kultūrą.
Labai savalaikikas ir svarbus nacionalinių kultūrinių autonomijų steigimas, tuo labiau kad tai leis mums aktyviau dirbti, turėti didesnę paramą i vietos valdios, suteiks platesnį teisinį statusą. Tuo pačiu atsiras didesnė galimybė darbui su archyvais iekant tautiečių, gyvenančių ar gyvenusių mūsų krate.
Nors ir liko daug klausimų, visgi puiku pradia padaryta, dabar viskas priklausys nuo mūsų aktyvumo, nuo mūsų noro kuo daugiau padėti savo tautiečiams. Manau, kad Vilniuje rengiamame Pasaulio lietuvių suvaiavime dar bus daug kalbama apie tai.
Graus ir nuostabiai iltas Maskvos lietuvių priėmimas, vadovaujant Birutei Nenartavičiūtei, leido mums greičiau apsiprasti svečiuose. Tiek daug dėmesio ir rūpesčio buvo mums suteikta, tiek renginių pravesta ir visa tai kelių dienų bėgyje. Manau, kad jei visi mes, lietuviai, būsime tiek pat energingi ir darbtūs, tai ir rezultatai mūsų darbų bus didesni.
Pabaigai norėtųsi palinkėti savo tautiečiams, kad niekada nenuleistų rankų. Sunku yra visiems, bet jeigu mes turime tikslą, tai ir siekime jo, ir tepadeda mums Dievas.
Albinas alandauskas
Gintaro krantas, Vladivostokas
