Jei lietuviais esame gimę...
Algimantas Zolubas Lietuvos Aide (2003.09.01) rao:
... yra nuodėmė, kurios nei Banyčia, nei etikos normos net praanga nelaiko. Tai tautinė nuodėmė. Ja laikytinas nutautėjimas, pasitraukimas i istorinio likimo bendryste paenklintos tautos. Tos nuodėmės turinyje gimtosios kalbos, tautos tradicijų ir papročių, gyvenimo būdo, tautikos eimos, tėvikės atsisakymas ar ignoravimas. Tačiau būna, kad didiausia i aminųjų vertybių meilė sutirpdo tautinį barjerą; kuriama miri eima, kuri jau tirpdo saitus su sava tauta kitos tautos naudai.
Likimo nubloktas į tolimą Ustiunos ukampį Rusijoje, Vincas Pietaris savo atsiminimuose raė, kad jo gerų darbų skrynelė, kai būsianti atidaryta Aminybėje, pasirodysianti tučia. O viena didiausių savo nuodėmių jis laikė mirią santuoką. Tačiau, jei mėgintų ją sunaikinti nutraukdamas santuoką, raytojas tokį ingsnį pavadino didesne nuodėme. Savo vedybas jis pateikė kaip blogą pavyzdį, kad pasitarnautų lietuvybei isaugoti, kitiems tokios klaidos ivengti.
Tautinį atgimimą skatinančia veikla, patriotiniais ratais V.Pietaris u tautinę nuodėmę atliko atgailą su kaupu, o jo, kaip gydytojo, tikra pasiaukojanti veikla tą skrynelę upildė kilniais darbais.
Ar pasiekė raytojo persergėjimas mūsų laikus?...
