LIETUVOS VYSKUPŲ KREIPIMASIS  DĖL  STOJIMO Į  EUROPOS  SĄJUNGĄ

Brangūs tikintieji!

Trylika metų  užtruko mūsų valstybės pertvarkymas. Ji grįžo prie demokratijos, rinkos ekonomikos ir kitų principų, kurių laikosi Vakarų pasaulis. It kelionė per dykumą, tai buvo sunkus laikas. Daugelis žmonių pavargo ir nusiminė.Tačiau stūmėsi tolyn, nes traukė europietiško gyvenimo perspektyva. Šiandien ji ranka pasiekiama . Ir nepakėlus tos rankos, niekais nueis visa, ką išvargote, paaukojote. Neįžengus pro atsivėrusias duris, kurių link taip ilgai klampota, veltui bus tie „diržų veržimai“, kuriuos ištvėrėte. Todėl mes, jūsų ganytojai, raginame visus dalyvauti referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES).

Vargu, ar šiandien yra kita išeitis, nei būti drauge su vieninga Europa. Pametus ilgai siektą tikslą vėl lauktų ilgas klaidžiojimas po tyrus, mūsų pečius vėl prislėgtų naujų permainų naštos. Netapę stiprios valstybių bendruomenės lygiateisiais nariais, liktume galingųjų blaškomu žaisliuku. Tokioje vienišoje, vėjų perpučiamoje pakraščio valstybėje galią ir turtus lengvai galėtų užgrobti vienas žmogus ar jų grupė, o visi kiti nepajėgtų apsiginti.

Mūsų tautos krikštytojai Mindaugas, Vytautas ir Jogaila atvedė ją į Europos valstybių šeimą. Mūsų žemės globėjas šv. Kazimieras nešiojo karalaičio europiečio karūną. Skaudžiai išgyvenome nuostolius, kuriuos Lietuva patyrė, kai carinė valdžia, o vėliau sovietiniai okupantai bandė nutraukti su katalikiškais kraštais mus siejančius ryšius. Taigi jau daug šimtmečių esame Europoje, dabar lieka tik garsiai pasakyti, kad išties norime joje būti.

Europoje iš krikščioniškų šaknų išaugo pagarba žmogaus teisėms, socialinis teisingumas ir solidarumas, sąžinės laisvė, visų lygybė prieš įstatymą, valdžios tarnavimas žmonėms. Europos šalys vienijasi tam, kad šie idealai būtų geriau ginami, kad jų nenustumtų į šoną valstybių konfliktai, kaip nutiko XX amžiuje. Priklausydami ES galėsime sėkmingiau ginti savo teises, garsiau skelbti savo požiūrius, skleisti savo patirtį ir tradicijas.

Priimant istorinius sprendimus svarbi kiekvieno žmogaus nuomonė. Niekas neturi likti ir niekas neturi būti paliktas nuošaly. Reikia jūsų balso, ir ne mažiau – jūsų maldos. Maldos už Europą, kad Dievas padėtų mums visiems – nuo Baltijos iki Viduržemio jūros – drauge kurti meilės civilizaciją, sąžiningesnę ir teisingesnę visuomenę. Kurti bendrus namus, kur niekam nestigtų dvasinės ramybės ir materialinės gerovės. Padėti pačiai Europos Sąjungai, kad joje visi kartu gerbtume krikščioniškąsias vertybes.

Argi nepasitaikė gyvenime apgailestauti patingėjus, praleidus gerą progą? Prisiminkite, kiek kartų sau žadėjote, kad kitą sykį tokios klaidos nebekartosite. Nenuėjus balsuoti ir patyrus tikrų, kiekvieną paveiksiančių nuostolių, beliks gailėtis, kad klaidingai apsisprendėme. Ilgus metus iš tolo ilgėjomės saugesnio, sotesnio, ramesnio ir kultūringesnio europietiško gyvenimo. Nuo referendumo rezultatų priklausys, ar neteks į vešlų kaimyno sodą vėl su pavydu žvelgti per tvorą.

Sprendimui, kuris mūsų laukia, tikrai reikia seno krikščioniško palinkėjimo – Dieve, padėk.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Eugenijus Bartulis, vyskupas Jonas Boruta, vyskupas Jonas Kauneckas, vyskupas Juozapas Matulaitis, vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas Juozas Tunaitis

Vilnius, 2003 m. kovo 5 d.