Tatjana Stomachina

Pro mišką kelias – tarsi Paukščių Takas,

Klajojantis tarp paslapties kvapų:

Pasvirusių pušų žvaigždėtos šakos,

Saulėtos gaidos krintančių lapų...

Svajoja žolės, šnibžda burtus šlapius...

Lyg aidas pasakiškųjų šalių –

Pro orą mirguliuoja stygos trapios

Lietingų stebuklingų spindulių...

Ir kiek pasaulių tų akimirkinių

Taip skamba kiekvienam rasos laše!

Galaktikom šakotom susipynę,

Alsuoja medžiai vėjo vitraže:

Tarp matmenų nematomųjų – virpa

Tilteliai iš vaivorykščių skaidrių...

– Ir vėl nuo tos šviesos skausmai ištirpo,

Ir vėl širdis pilna aistrų aštrių! – – –

             1997m. rugsėjo 19d.

         (Druskininkai – kelias į Raigardą)