P O K A L B I S

su  arkivyskupu Tadeuszu Kondrusiewicziumi

{„Katalikų pasaulis“, 2003 Nr. 1 (150) sausis }

Kokia proga šį kartą atvykote į Lietuvą?

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis pakvietė pasakyti pamokslą baigiantis Aušros vartų atlaidams. Tačiau jei tik būnu arti Lietuvos, visada stengiuosi atvažiuoti į Vilnių ir pasimelsti čia, Aušros vartuose, Katedroje, aplankyti draugus, su kuriais kartu mokiausi. <...>

Kaip gyvena Maskvos lietuvių bendruomenė?

Maskvoje nuolat gyvena apie 4 tūkst. lietuvių, nemažai jų su įvairiais reikalais atvyksta iš Lietuvos. Susikūrusi bendrija, veikia lietuvių mokykla, bet reguliarių pamaldų lietuviškai kol kas nėra, jos vyksta tik ypatingomis progomis.

Būdamas Lietuvoje visada primenu vyskupams, kad Maskvoje labai reikia lietuvio kunigo. Kadaise lietuviai man labai daug padėjo, dabar aš stengiuosi pagelbėti jiems.

<...> ar jums jauku gyventi Rusijoje?

Aš to savęs niekada neklausiu. Kai mane šventino į kunigus, daviau paklusnumo įžadą vyskupui, kai konsekravo vyskupu – pažadėjau paklusnumą popiežiui.<...>

Žinoma, tuo, kad tarnauti lengva, pasigirti negalėčiau. Kai 1991 metais atvykau į Maskvą, čia būdavo aukojamos tik dvejos katalikiškos šv. Mišios – Šv.Liudviko bažnyčioje ir Jungtinių Valstijų ambasadoje. Šiandien kiekvieną sekmadienį Maskvoje aukojame po 27  šv.Mišias. <...>

Dabar Rusijoje į bažnyčias renkasi daug jaunimo, Maskvoje – nemažai užsieniečių. 80 proc. pamaldų vyksta rusiškai. Iš viso Rusijoje turime 212 parapijų, 270 kunigų, 250 seserų, nors tik šeštadalis iš jų yra Rusijos piliečiai – kiti atvykę iš užsienio. Reikia pasakyti, kad trečdalis parapijų dar neturi savo bažnyčių.

Mūsų pastangomis atsigavo ir katalikiškų knygų leidyba: per paskutinį dešimtmetį pasirodė apie 500 pavadinimų įvairiausios literatūros rusų kalba. Pasku-tinis leidinys – „Katalikų enciklopedijos“ I tomas. Štai kur džiaugsmas! O jaukumas apima, kai gyvenimą paskiri Bažnyčios tarnystei.

Visi sekame įvykius Rusijoje, kur pastaruoju metu vis dažniau paste-bimas keistas požiūris į katalikų dvasininkus. Kur, Jūsų manymu, pažeidžiamos Katalikų Bažnyčios teisės?

Norėčiau pastebėti, kad nuo 1991 metų padėtis praktiškai nepasikeitė.<...> 1991 metais, vos įkūrus apaštalines administratūras, Maskvos patriarchatas reagavo itin aršiai, buvo nusiteikęs priešiškai, kaip ir Rusijos valdžia. Tačiau tuomet visiems labiau rūpėjo, ar žlugs Tarybų Sąjunga, ir tai tarytum ir pateisino tokią reakciją.

Vasario 11 (2002) dieną Šventasis Sostas keturias Rusijos apaštalines administratūras pakėlė iki  vyskupijų ir iš karto pasipylė tie patys kaltinimai prozelitizmu bei invazija į vadinamąsias kanonines Maskvos patriarchato teritorijas. Beje, stačiatikiai jas supranta savotiškai: šioms teritorijoms jie linkę priskirti kad ir Lietuvą arba, pavyzdžiui, Kaliningrado sritį, nors iki Antrojo pasaulinio karo ten nebuvo nė vienos stačiatikių cerkvės.

Pirmasis skandalas kilo dėl kunigo Stefano Caprio, italo iš Milano, kuris išvyko iš Maskvos ir tik tuomet pamatė, kad jo pase nebeliko Rusijos vizos. Paskui tas pats nutiko vyskupui Mazurui ir dar keliems kunigams. Mums niekas neaiškina, kodėl taip įvyksta, sako – viskas pagal Rusijos įstatymus. Žinoma, galima daug spėlioti apie tokių veiksmų priežastis. Yra netgi manančių, kad prie to prisidėjo Maskvos patriarchatas. Jo atstovai asmeniškai negali panaikinti vizų, bet vis dėlto...

Nemažai radikalių politinių jėgų tokiais kaltinimais naudojasi siekdamos savų tikslų. Pernai gegužę Rusijos Dūma svarstė, ar Katalikų Bažnyčios vyskupijos yra teisėtos. Nejaugi jie neturi kitų darbų? Nurodykite man dar bent vieną pasaulio šalį, kurioje tokius klausimus nagrinėtų parlamentas.<...>

Kas tai: kryptinga politika ar vietinių biurokratų „pastangos‘?

Veikiausiai ir viena, ir kita. Kai kurios politinės jėgos ieško tų, kuriuos galima mušti.