Bendrija švenčia Vasario
16-ąją
Vasario
16-oji… Kiekvieno lietuvio, ypač gimusio prieškarinėj laisvoj
Lietuvoj, ši data greta su kitais laisvosios Lietuvos simboliais -
trispalve vėliava ir himno žodžiais "Lietuva, Tėvyne
mūsų!" glūdėjo giliame širdies kampelyje visus
ilgus sovietmečio metus.
Todėl,
atgavus nepriklausomybę, šią datą Lietuvos žmonės
švenčia ypač pakiliai.
Ne
išimtis ir Maskvos lietuviai, kurie gausiai susirinko į
J.Baltrušaičio namus atžymėti šią datą.
Labai gaila, kad salėje netilpo visi susirinkusieji, daugeliui teko
stovėti, o ir oro trūko, buvo gan tvanku. Bet šie negatyvūs
momentai nesugadino nuotaikos nei publikai, nei mūsų artistams.
Šventę
atidarė Maskvos lietuvių kultūros bendrijos
įpirmininkė Kristina Momziakova. Sugiedojus Lietuvos himną, ji
pristatė publikai šventės svečius - Nepaprastąjį
ir Įgaliotąjį Lietuvos Respublikos ambasadorių Rusijos
Federacijoje dr.Zenoną Namavičių ir ponią Nijolę
Namavičienę, kultūros atašė poną Juozą
Budraitį, Estijos ir Latvijos bendrijų atstovus.
Ponas
Ambasadorius pasveikino Maskvos lietuvius su švente ir trumpai
apibūdino politinę ir ir ekonominę padėtį Lietuvoje.
Džiugu buvo išgirsti, kad nežiūrint pereinamojo laikotarpio
sunkumų, Lietuvos Respublikos biudžetas vienam gyventojui 12
kartų didesnis už Rusijos Federacijos! Pono Ambasa-doriaus kalbos
tonas buvo optimistiškas, galima buvo suprasti, kad ne viskas Lietuvoje
taip jau blogai.
Šventės
meninė dalis, mano nuomone, nusisekė. Pirmausia, reikia
atžymėti muzikalią Čelkauskų šeimą, kuri ir
atliko dodžiąją programos dalį. Publika žavėjosi
gerai mums žinomo pianisto Jurgio Čelkausko virtuoziniu grojimu.
Puikiai nuskambėjo Juozo Čelkausko, Janinos Čelkauskaitės
ir Ninos Teterinos trio - violončelė, fortepionas ir saksofonas. Jauno
muzikanto Aleksandro Ramm violončelės sodrus garsas puikiai
skambėjo atliekant P.Čaikovskio noktiurną.
Algis
Jokubauskas su savo kolega Sviatoslavu Golubenko atliko F.Doppus koncertą
2 fleitom.
Pradžiugino
publiką mūsų primadona Tamara Lurytė. Skambėjo operų
arijos, Šuberto serenada, bet publika laukė savo mėgiamos
"Santa Lucia" - ir sulaukė. Italų ir lietuvių kalbomis
atliekama daina visada sulaukia klausytojų ovacijų. Taip buvo ir
šį kartą. Publika nenorėjo paleisti Tamaros ir bisui buvo
atlikta F. Šuberto
"Forelė".
Baigė
koncertą, kaip visada, ansamblis "Banga", palydimas Boriso
Moskino virtuoziško akompaniamento. Mes, dainininkai, kritiškai vertiname savo atlikimą,
mažokai repetavome, tačiau publika, išsiilgusi lietuviškos
dainos, entuziastingai priėmė mūsų dainas. Kartu su sale
atlikome "Žemėj Lietuvos" - tai jau lyg Maskvos
lietuvių himnas.
Po
koncerto dar ilgai skambėjo lietuviškos dainos mūsų
"pakalnėje" - ir reikia pripažinti lietuvių
dainingumą - skambėjo visa Povarskaja gatvė.
D.Balčiūnaitė