Maskvoje katalkai meldėsi kartu su popiežiumi Jonu
Pauliuimi II
2002 metų kovo 2 dieną įvyko
svarbus įvykis Maskvos katalikų gyvenime. Mes, televizijos tiltu sujungti su Romos,
Atėnų, Budapešto, Strasburgo, Vienos ir Valensijos krikščionimis,
dalyvavome bendroje maldoje, kuriai vadovavo Šv.Tėvas.
Mišios pas mus vyko
Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo
bažnyčioje nuo 19.00 iki 23.00 val. Maskvos laiku. Mišiose
dalyvavo labai daug korespondentų iš įvairių pasaulio
šalių, tarp jų ir Maskviškės NTV (vienintelės
iš Rusijos stočių) korespondentai.
Centrinėje Katedros navoje buvo įrengti
trys dideli ekranai, kuriuose paeiliui buvo rodoma Mišių eiga katalikų centruose. Ruošiantis
televizijos tiltui buvo iškilę nemažai problemų,
pavyzdžiui, aparatūros atvežimas (muitinėje ta
aparatūra buvo sulaikyta), bet galiausiai tos problemos buvo
išspręstos.
Mišios buvo iš dviejų dalių:
prasdžioje mes meldėmės be Šv. Tėvo dalyvavimo, paskui
kartu su Šv. Tėvu Romos Katedroje. Man įspūdį paliko
didžiulė salė su simfonimiu orkestru ir choru Romoje. Vengrijoje
akompanavo gitaromis, o mūsų bažnyčioje vargonais grojo
Lietuvių bendrijos narys Jurgis Čelkauskas.
Maskvos katalikų širdyse renginys paliko
neišdildomą įspūdį: visų pirma, pats vaizdas
iš Romos su Šv.Tėvu. O juk mus vietinė žiniasklaida
stengėsi dezinformuoti, skelbdama, kad Šv.Tėvas nesveikas, kad
to teletilto gal ir bebus, nes Rusijos pravoslavai esą nepatenkinti ta
akcija.
Po Šv.Tėvo pasisakymo rusų kalba
kilo ovacija, trukusi apie 20 min. - taip žmonės reagavo į tą
dvasinę šilumą, kuri buvo perduota Šv.Tėvo vaizdu ir
dalyvavimu. Ta ovacija buvo parodyta visam pasauliui be pertraukimų, ir
mes ekranuose matėme viso pasaulio katalikų reakciją į
mūsų dvasinį džiaugsmą.
Mišių pabaigoje metropolitas Tadas
Kondrusevičius (beje,Kauno kunigų seminarijos auklėtinis)
dėkojo visiems už aktyvų
dalyvavimą ruošiant šventę. Pabrėžė, kad tai
pirmas tokio pobūdžio renginys, turintis didžiulę
dvasinę reikšmę krikščionių vienybei.
Gaila, kad šiose Mišiose dalyvavo
mažai lietuvių. Tai dar kartą rodo mūsų bendrijos
narių pasyvumą ir abejingumą, gal net dvasinį skurdą,
kuris ir yra visų nesklandumų kituose reikaluose priežastimi.
Mano namuose yra knyga "Malda Lietuvai",
kurią padovanojo sesutė
Regina mano jubiliejaus proga. Joje aprašyta Šv.Tėvo
kelionė į mūsų mylimą Lietuvą. Be to, turiu Jono
Pauliaus II pašventintą abrozdėlį su Jėzaus Kristaus
atvaizdu. Visa tai man padeda dvasiškai pergyventi visokius sunkumus mano
gyvenimo kelyje. Šia proga noriu visus Maskvos lietuvius pasveikinti su ateinančiomis Šventomis
Velykomis, palinkėti vienybės, dvasinės ramybės ir
sėkmės kasdieniuose reikaluose.
Dr. Antanas
Vinčiauskas
