(Kalba per
ataskaitinį susirinkimą)
Susirinkime p.Birutė Nenartavičiūtė kalbėjo lyg ir kandidatas į MLKB pirmininkus. Bet ji yra kartu ir Rusijos lietuvių bendruomenių asociacijos pirmininkė. O po susirinkimo ji tapo MLKB Valdybos nare. Iš tų pozicijų ir vertintina jos kalba. Ji turbūt vienintelė išdėstė pozityvias mintis dėl tolimesnės Bendrijos veiklos. Kalbos postulatai įdomūs ir tuo, kad jie remiasi "Lietuvių Charta". Neperseniausiai Charta buvo atspausdinta, berods, dviejuose mūsų leidinėliuose, bet niekas ja nesidomėjo, neišreiškė jokių minčių, o gal net nesiteikė dėmesingai perskaityti. Joje yra įkvėpiančių minčių, yra ir abejotinų (mano supratimu - A.J.). Deja, mūsų intelektas tebesnaudžia, dauguma tautiečių tebelaukia, kol juos kas nors (atvykęs knigas, ansamblis ar kultūros atašė) kažkaip aptarnaus.
Šiais neramiais
sąmyšio laikais mes visi ieškome gyvenimo prasmės, tikrų vertybių. Iškyla
tų vertybių prioritetų klausimas. Manyčiau, kad planuojant
bendrijos veiklą, reikėtų vadovautis pagrindiniais Lietuvių Chartos postulatais.
Tautinis
solidarumas yra aukščiausioji tautinė dorybė. Lietuvi
ugdo tautinį solidarumą. Visi lietuviai yra lygus tos pačios
tautos vaikai, tarp savęs broliai ir seserys…
Maskvos lietuvių
bendruomenei to solidarumo dar stinga. Siekčiau labiau kordinuotos ir vieningos Jaunimo sąjungos,
suaugusių bendruomenės ir
mokyklos veiklos.
Mokykla yra tautinės
dvasios židinys. Kiekvieno
lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos
rėmėju. Kalbu apie "Šaltinėlį" ir
šeštadieninę mokyklą. Mokyklos erdvėje
bendruomenė turi puikias galimybes realizuoti savo sumanymus.
Mikyklos
auklėtiniai - lietuvių bendruomenės Maskvoje ateitis,
mūsų darbų ir tradicių tęsėjai.
Kalba yra
stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė.
Visokeriopai palaikyčiau ir skatinčiau lietuviškos periodikos
leidybą ("Moscovia", "Židinėlis",
"Maskvos lietuvių naujienos", literatūrinis almanachas,
"Ratas", savos kūrybos almanachas).
Tiesiog žemai
lenkdamasi už jau nuveiktą
paiaukojimą kutūrinį švietėjišką darbą
p.Budraičiui, bandyčiau paveikti bendruomenę aktyviau dalyvauti toje
veikloje. Čia ir gražus lietuviškas žodis, ir
lietuviška dramaturgija, ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo naujienos,
ir lietuviško masinio dainavimo tradicijų puoselėjimas.
Šalia lituanistinė biblioteka. Galėtume ir naujausias
lietuvių autorių knygas kartu aptarinėti.
Tikiuosi, jog
pavyzdį ir toliau mums visiems rodys ansamblis "Banga", mokyklos
kolektyvai, jaunimiečių solistai. Darnioje veikloje galėtume
kalnus nuversti.
Šeima
yra tautos gyvybė. Mūsų veikla turėtų apimti
ir antrąsias mišrių šeimų puses. Čia nepakanka
vien lieuvių kalbos kursų, kurių lankytojams mes taip pat per
mažai skiriame dėmesio.
Mūsų renginiai turėtų paskatinti visus šeimos narius
puoselėti lietuviškas tradicijas, mokytis lietuvių kalbos.
Turėtume daugiau
rūpintis negalios ištiktais mūsų bendruomenės nariais,
pensininkais, vyresnio amžiaus namų šeimininkėmis. Bent per
Vėlines derėtų sutvarkyti mirusiųjų kapus.
Galėtume kas
sekmadienį pasidžiaugti
garbingomis sukaktimis ar pagerbti Anapilin išėjusių
artimųjų atminimą. O ir valdyba galėtų apie nuveiktus ir planuojamus darbus paskelbti.
Maskvoje dirbančius
verslininkus (laikinai ar pastoviai čia esančius) norėtųsi
suburti į krūvą. Pradžiai galėčiau pasiūlyti
rinktis prekybos namuose "Hermis". Į tokį
susiėjimą, manau, neatsisakytų atvykti ir ambasados prekybos ar
ekonomikos patarėjas su komanda. Galima pasikviesti ir patyrusių
teisininkų, ekonomistų ar kitų valstybinių
struktūrų atstovus. O svarbiausia
atsirastų galimybė
pasikeisti patyrimu (neigiama praktika irgi patyrimas).
Jaunimui vis
dažniau tenka mokytis ir dirbti.
Pravertų informacinė vakansijų bazė. Operatyvus ryšys
ir pasikeitimas informacija.
Į bendrus mokyklos
ir suaugusių sportą kultivuojančių žmonių
susibūrimus tikrai pasikviestume dabar Maskvoje pastoviai besitreniruojančius
ar dirbančius Lietuvos sportininkus -profesionalus.
Siekčiau
pastovesnio bendravimo su kitomis Maskvoje veikiančiomis nacionalinių
mažumų draugijomis, aktyvesnio ryšio su kitomis Rusijos
lietuvių bendruomenėmis.
Amžiną
atilsį Kazimierui Kedaičiui, bene vieninteliam rašiusiam į
PLB leidinius apie Maskvos lietuvių darbus. Reikėtų kad tokia
informacija pasiektų ir Lietuvos periodinę spaudą. Su Lietuvos
rusų kultūros draugijomis irgi būtų įdomu ir naudinga
pabendrauti. Veiklos formų daugybė.
Linkiu sėkmės
naujai jūsų išrinktai valdybai.
Daug nuveikta per
dešimt organizuotos veiklos metų. To dešimtmečio patyrimas
rodo, jog viskas prasideda nuo darnios
valdybos veiklos.
Valdyba vadovaujasi vienu principu: valdyba ne pati sau ir ne
dėl savęs. Visų mūsų pasiūlymai, pageidavimai,
mūsų norai - valdybos veiklos pagrindas. Valdyba darbą planuoja
palaikydama nuolatinį ryšį su Tautinių mažumų ir
išeivijos departamentu. Darbų atvirumas ir finansinės veiklos
skaidrumas - kasdienės veiklos pagrindas. Kiekvienas iš
mūsų turi teisę žinoti,, kur ir kaip panaudotos
departamento skirtos lėšos, surinkti nario mokesčiai ir aukos.
Siekiant išvengti visokių nesusipratimų, manyčiau,
reikėtų išrinkti solidžią etkos komisiją.