Iš
Bendrijos archyvo
Jurgio
Baltrušaičio namai
Turbūt,
visi Maskvos lietuvių renginiai vyko ir vyksta poeto ir diplomato Jurgio
Baltrušaičio namuose. Čia gimė Maskvos lietuvių kultūros
bendrija, čia buvo ir jaunimo klubas "Atžalynas", čia
praėjo nemažai ir paties Jurgio Baltrušaičio kultūrinės
bei diplomatinės veiklos metų.
|
Namų
ištaigingoje menėje vyksta tarptautinės lituanistikos
konferencijos (jų organizatorius - p. Juozas Budraitis), iškilmingi
Bendrijos renginiai. Čia (rūsio kambaryje) yra
ir Bendrijos Valdybos būstinė.
Mūsų
bendrijos adresas: Maskvos
lietuvių bendrija Povarskaja
g., 24 121069
Maskva, Rusija Tel.
291 14 58
Nuotraukoje
- Jurgio
Baltrušaičio namas.
|
|
|
Nuotraukoje
-
Poeto
Jurgio Baltrušaičio portretas oreljefas (haut-relief) ant jo vardo namų
fasado sienos. |
Maskvos
lietuvių bendrijos istoruja
Priešistorė
Baltų
(tame tarpe ir lietuvių) genčių žiloje senovėje gyventa
ne tik prie Baltijos, bet ir rytų Europoje. Apie tai liudija faktai.
Viename rusų metraštyje minima, kad 1058 metais kunigaikštis
Iziaslavas "nugalėjo galindus". Kitoje vietoje nurodoma, kaip
Jurijus Dolgorukis įsako nužudyti galindų bajorą Kučką
ir jo žemėse pastatyti tvirtovę, kuri ilgą laiką turėjo
du vardus: Kučkovo ir Maskva.
Istorijoje užfiksuoti Montvilos-Motovilovo žygdarbis per
Kulikovo kautynes, Sofijos Vytautaitės nuopelnai Maskvos kunigaikštystėje.
Pagaliau, yra gyvi lietuvių-rusų istorijos liudininkai - Gediminaičių
palikuonys Maskvoje: Golycinai, Trubeckojai, Chovanskiai, Kurakinai. Ir šiandien
Gedimino palikuonys dalyvauja Maskvos lietuvių bendrijos veikloje.
Naujieji
laikai
Intelektualiausia lietuvių išeivijos dalis Rytuose spietėsi,
- kaip rašo A.Kairys, - Maskvoje, buvusioje Sovietų imperijos sostinėje.
Susitikęs su Maskvos lietuvių kultūros bendrijos nariais, randi
minčiai ir dvasiai peno.
Remiantis "Lietuviškąja tarybine enciklopedija",
lietuvių Maskvoje ėmė rastis apie XVII a. vidurį. 1832 m.,
caro valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, lietuviai,
be kitų mokslo įstaigų, vis dažniau rinkdavosi
Maskvos universitetą. Čia lietuvių kalba domėjosi ir ją
dėstė pasaulinio garso kalbininkai F.Fortunatovas, V.Požesinskis,
A.Šachmatovas, G.Uljanovas. Veikė Maskvos lietuvių studentų
draugija, kuri palaikė glaudžius ryšius su plačiosios
Rusijos aukštosiose mokyklose
išsiblaškiusiu lietuvių jaunimu.
Maskvos katalikų labdarių draugijos biblioteka Maskvoje
įkurta 1901 metais. Jos fondai sudaryti daugiausia iš literatūros
lenkų kalba. Buvo leidinių ir kt.kalbomis. 1904-1906 veikęs
lietuviškas skyrius. 1906 m. jis turėjęs apie 200 knygų.
Prenumeruoti 4 lietuviški laikraščiai. Skaitę apie 50 žmonių,
daugiausia lietuvių darbininkų. Negalintys užsimokėti
naudojosi veltui. Skyriaus knygų katalogą parengė Mykolas Biržiška
ir Jurgis Šlapelis. 1906 m. lietuviško skyriaus knygos buvo perduotos
įsikūrusiai Maskvos lietuvių šelpimosi draugijai.
Maskvos
lietuvių šelpimosi draugijos biblioteka. Draugija
įkurta 1905 m. pabaigoje, rūpinosi savišalpa, švietimu, kultūra.
Jos nariai - daugiausia studentai, kurių buvę apie 30 - skaitę
paskaitas, platinę lietuvišką spaudą, kūrę chorus,
rengę vakarus. Draugijoje veikusi biblioteka su skaitykla. Komplektuota iš
nario mokesčio lėšų ir dovanojamų knygų. Lietuvišką
periodiką iš Lietuvos ir JAV daugelis redakcijų siuntė
nemokamai. 1906 m. buvę aie 200 egz. (150 pavadinimų) knygų, 1907
- per 600, 1911 - beveik 900, 1913 -950. Skaitę ne tik draugijos nariai,
bet ir lietuviai darbininkai, kitų profesijų
žmonės. 1906 m. turėjusi 37 skaitytojus, 1907 -112, 1911 -72,
1913 - 91 skaitytoją. Nuo 1909 m.
vedėjais buvę Vincas Meilus, Jurgis Baltrušaitis, Ignas Jonynas.
1908
m. veikusios Maskvos lietuvių savišalpos draugijos iniciatyva susibūrė
mišrūs vyrų ir moterų chorai, vaidinta, koncertuota.
Vargingesnį studentą sušelpdavo Lietuvių draugija Maskvos
aukštųjų mokyklų studentams remti; būta pradinių
mokyklų, klubų.
J.Baltrušaičio
darbas su lietuviais Maskvoje
Nemažai
svarbių žinių apie Maskvos lietuvių gyvenimą pateikia
Laiminas Tapinas, aprašydamas Jurgio Baltrušaičio gyvenimą.
Pateikiame keletą faktų iš nurodyto autoriaus knygos "Imk,
klajokli, žibintą vilties"(Vilnius, 2000).
J.Baltrušaitis
išaugo Lietuvos valstiečių šeimoje, jaunuoliu atvyko į
Maskvą studijuoti, vedė merginą rusę. Beveik visi jo eilėraščiai
parašyti rusų kalba, ir jis tapo įžymus kaip rusų
poetas-simbolistas. Nesuprantama, kodėl jis buvo nutraukęs visus ryšius
su gimtine ir Lietuva.
Poeto
suartėjimas su lietuviais prasidėjo nuo 1910-ųjų metų,
kai "Maskvos lietuvių savišalpos draugija" atsiuntė pas
Jurgį Baltrušaitį savo emisarus, prašydama poetą padėti
pravesti labdaringus vakarėlius. Į labdaros vakarus žmones galėjo
patraukti tik garsenybės - žinomi poetai, artistai ir politikai. Tarp
Maskvoje gyvenančių lietuvių tokiu buvo laikomas tik Jurgis
Baltrušaitis. Taigi poetas sutiko ateiti į draugijos rengiamus
labdaros vakarus, čia skaitė savo eilėraščius, įkalbindavo
drauge ateiti ir kitus savo bičiulius poetus. Sutiko jis būti ir
draugijos komiteto nariu.
Apie
Baltrušaitį netrukus (apie 1913 m.) ėmė suktis jauni
lietuviukai studentai, mokęsi Maskvoje. Labiausiai prie Jurgio lipo
pradedantys literatai, kurie labai norėjo parodyti savo literatūrinius
bandymus žinomam rašytojui. Iš tų jaunųjų literatų
bene dažniausiai pas Jurgį atbėgdavo Ignas Šeinius, studijavęs
Maskvos universiteto Istorijos filologijos fakultete.
Taigi,
pasirodo, Baltrušaitis pasiilgo lietuviško žodžio ir lietuviškų
veidų. Manė, kad užmirš, ir iš kur kilęs, įsilies
į rusų literatūrą, pats taps rusu. Pasirodė, kad net ir
norėdamas to padaryti negali. Regis, Baltrušaitis ėmė
suprasti padaręs klaidą, kad savo noru stengėsi nutolti nuo
Lietuvos. Regis, ėmėsi dabar tą klaidą taisyti…
Ypač
poetas suartėjo su Lietuva sunkiais karo metais. Vokiečiams veržiantis
į Lietuvą (1915 m.), Jurgis drauge su kitais tautiečiais
inteligentais ėmė gelbėti bėdos ištiktus krašto
žmones. Buvo įkurtas Lietuvių komitetas nukentėjusiems nuo
karo šelpti. Čia susibūrė žmonės, kurie po kelerių
metų pakreips Baltrušaičio gyvenimą visai kita linkme - tai
inžinierius T.Naruševičius, teisininkas T.Petkevičius,
advokatas R.Skipitis, būsimasis Lietuvos premjeras, o dabar vienas iš
Lietuvos demokratų partijos
vadovų M.Sleževičius, būsimi Lietuvos diplomatai, o dabar
dar studentai P.Klimas ir J.Urbšys.<…> Komiteto vicepirmininku buvo
išrinktas Jurgis Baltrušaitis. Viena, kad jis niekad nesipurtė
padėti lietuvių organizacijoms, o svarbiausia, kad komitetui kaip oro
reikėjo plačių Jurgio ryšių. Juk jis iš tiesų
pažinojo ne tik visą Maskvos inteligentiją, bet ir nemažai
aukštų valdžios vyrų, verslo žmonių, artimai
bendravo su kunigaikštienės Gagarinos, kunigaikščio
Trubeckojaus ir kitų aristokratų šeimomis, artimomis
imperatoriškajam sostui. O nukentėjusiųjų nuo karo
komitetai buvo ne šiaip labdaringos organizacijos, jas rėmė
Rusijos valdžia. Tačiau kad ta pagalba būtų apčiuopiama,
reikėjo itin gerų ryšių.
Tais
metais Olovianišnikovų name (Pokrovka 10) lietuvių vaikams
buvo įsteigtas bendrabutis. Dviejų aukštų fligelyje
įsikūrė dvidešimt šeši vaikai, berniukai ir
mergaitės, kurie čia gavo nemokamą nakvynę, valgį,
jiems buvo nupirkti visi mokykliniai reikmenys. Žinoma, pats Jurgis tokių
pinigų išlaikyti bendrabučiui neturėjo. Čia lemiamą
žodį turėjo uošvienė, kuri tvarkė visos šeimos
pinigus. O konkrečiai bendrabučio reikalais rūpinosi Marija,
žiūrėjo, kad lietuviukai būtų pavalgę, aprengti ir
galėtų lankyti mokyklas ar studijuoti universitete.
Artėjant
frontui prie Vilniaus, J.Baltrušaitis (kartu su Tomu Naruševičiumi)
padėjo Valerijai Čiurlionytei atgabenti M.K.Čiurlionio paveikslus
į Maskvą, vėliau (1916 m.) suruošti tų paveikslų
parodą, kuri išgarsino dailininką Rusijoje ir už jos ribų,
dar vėliau (1919 m.) - išgelbėti fantastiškas Čiurlionio
drobes nuo nuo bolševikų biurokratų…
Smulkiau
apie J.Baltrušaičio darbą su Maskvos lietuviais - žr.
Moscovia, 4/2001.
Mūsų
bendrijos pirmtakas - studentų klubas
Į
Maskvą studijuoti Lietuvos jaunimas pradėjo aktyviau nuo 1950-1952 metų.
Dalį studentų siųsdavo vyriausybė, ministerijos. Todėl
nenuostabu, kad būsimieji studentai, atvykę Maskvon, pirmiausia
ateidavo į Lietuvos atstovybę, mat čia buvo viešbutis
atvykusiems, čia buvo sprendžiamos jų buitinės problemos,
įsidarbinimo perspektyvos. Lietuvos vyriausybė skirdavo studentams
nedideles pašalpas, kurias skirstė atstovybės vadovas.
Socialinius-kultūrinius
savo globotinių reikalus paprastai tvarkydavo p.Danguolė Balčiūnaitė,
daug metų dirbusi atstovybėje. Buvęs atstovybės darbuotojas
p.Mindaugas Pilėnas taip pat prisimena, kaip tekdavo globoti savo tautiečius
studentus, tvarkyti jų reikalus dekanatuose, prašyti leidimo
perlaikyti studentui egzaminus ir kt.
Nuo
čia ir prasidėjo studentų būrimasis, vakarų ruošimas,
žodžiu, kultūrinė lietuvių veikla Maskvoje. Čia
susikūrė ir BALTICUM, kurio pagrindą sudarė studentai
lietuviai, latviai, estai.
1987-1991
metais, t.y. atgimimo Lietuvoje metais Maskvos aukštosiose mokyklose irgi studijavo daug
Lietuvos jaunimo, veikė studentų sambūris. Jame galėjai
suskaičiuoti per 100 jaunuolių. Lietuviškąjį Maskvos
jaunimą vienijo didžiojo lietuvių
kompozitoriaus Balio Dvariono sūnaus studento Justino Dvariono protas,
jaunatviška energija, šmaikštumas ir meilė Lietuvos dangaus
mėliui. Žinios, ypač politinės, tik spėjusios gimti
Nemuno šalyje, iškart pasiekdavo Maskvos studentiją.
Rinkdavosi
visi į poeto simbolisto J.Baltrušaičio, Lietuvos atstovo Rusijoje,
namą Povarskaja gatvėje 24, iki išnaktų skambėdavo
lietuviška daina, jaunatviškas juokas, neretai buvo gvildenamos
aktualios politinės problemos, aptariami iš Vilniaus traukiniu
atgabenti "Atgimimo" straipsniai.
Be
užmokesčio studentai dirbo lietuviškoje sekmadieninėje
mokykloje. Kas žino, gal iš jos ir išaugo dabartinė lietuviška
vidurinė mokykla, gavusi 1247-ąjį numerį ir vadinama rusų-lietuvių
mokykla.
Bendrija
kaip neformali organizacija
Galinga
tautinio atgimimo banga - Sąjūdis - nuvilnijo per visą "plačiąją
šalį". Būtent ji pažadino iš dvasinio snaudulio
lietuvius, išmėtytus po beribes sovietijos platybes. Būtent
atgimimo dvasioje gimė ir mūsų lietuviška salelė -
Lietuvių kultūros bendrija Maskvoje (LKBM).
Kęstutis
Janulaitis pirmasis pradėjo rūpintis
bendrijos įforminimu.
Pirmieji
mūsų sambūrio dalyviai prisimena, su kokiu jauduliu jie skaitė
atgimstančios Lietuvos atsišaukimus:
ugningus LLL, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės
lapelius, spausdintus mašinėle ir nelegaliai tiražuotus, vėliau
- jau viešai leidžiamus laikraštį "Atgimimas",
patriotinio tautinio pobūdžio knygutes…
Prisimena,
kaip nepaisydami grąsinimų ir įveikdami baimę žmonės
ėjo į mitingus ir piketus. Dokumentiniuose filmuose liko užfiksuota,
kaip būrys su lietuviška trispalve susijungia su didžiule Maskvos
demokratų kolona ir žygiuoja Naujuoju Arbatu į Menežo aikštę.
Priežasčių būta daug: ir kruvini Sausio 13-osios įvykiai
Vilniuje, ir demokratijos reikalų gynimas Maskvoje, Rusijoje. Reikėjo,
sakysime, parodyti gerą valią ir drąsą, piketruojant 1991
metais prie "TSRS Prokuratūros" ( kur reikalauta grąžinti
OMON'o užgrobtą Lietuvos televiziją), kai aplink grupelę
piketuojančių zujo su grąsinimais milicininkai. Tie drąsuoliai
buvo: Rimas Grincevičius, Valerija Nikitina, Vytis Viliūnas.
Nuotraukose
matosi, kaip su "namų gamybos" vėliavomis lietuviai įsijungia
į maskviečių minią ir Maniežu žygiuoja prie
"Maskvos" viešbučio, kur paprastai vykdavo masiniai mitingai.
Plakatuose "…KPSS zapretitj", "Niet diktature"…
Principialumą
ir drąsą rodė taipogi ir Lietuvos atstovybės darbuotojai:
Egidijus Bičkauskas, Robertas Virbickas, Danguolė Balčiūnaitė,
Giedrė Urmanaitė. Neįtikėtinai greitai (jau kitą parą)
paruošti ir Maskvos visuomenei parodyti dokumentai apie sovietų siautėjimą
Vilniuje: fotografijos ir vaizdajuostės įtaigiai rodė, kaip
tankai važiuoja per žmones, kaip OMON'o šturmuotojas šautuvo
buože trenkia žmogui
į galvą. Vaizdajuostė apie telecentro šturmą, spalvotos
nuotraukos su besiliejančiu lietuvių krauju
buvo demonstruojamos keletą dienų, nuo ryto iki vakaro. Be
abejo, tai paveikė ne tik maskviečių, bet ir tautų viešąją
nuomonę apie Lietuvoje vykstančius procesus.
Vienas
iš pirmųjų bendrijos aktų buvo telegrama TSKP CK
generaliniam sekretoriui M.Gorbačiovui su reikalavimu nutraukti žiaurumus
Lietuvoje.
Gestant
studentų veiklai, Maskvos "senbuviai" panoro steigti savo
organizaciją. Materialų pagrindą tam jau buvo sukurę
studentai. Nuolatiniais svečiais pas studentus buvo:Kęstutis
Janulaitis, Antanas Jonkus, Vytautas Tutinas, Janina Černikienė (vieni
vaikščiojo pas studentus ieškodami Sąjūdžio
spaudos, kiti vedžiojo vaikučius į sekmadieninę mokyklą).
Kiek vėliau prisidėjo: Jonas Daunys. Klemensas Jorudas, Tamara Lurytė,
Algirdas Užusienis, Nijolė Martiniuk, Kazys Kedaitis, Vytis Viliūnas
ir kiti.
Į
lietuvių bendrijos lyderius pretendavo K.Janulaitis, žymaus prieškarinės
Lietuvos veikėjo, istoriko ir advokato prof. A.Janulaičio sūnus.
Pats K.Janulaitis yra daug nuveikęs savo profesijos srityje (dokumentinis
kinas etnokultūrine tematika). Jo pastangomis per Lietuvos Kultūros
fondą buvo pradėta steigti lietuvių kultūros bendrija
Maskvoje. Buvo jau susitarta dėl apmokamo etato bendrijos darbuotojui. Deja,
ankstyva mirtis (infarktas per pamoką sekmadieninėje mokykloje 1989 m.
lapkričio 5 d.) nutraukė pradėtąją K.Janulaičio
darbą, kuriant bendriją.
Po
minėtos netekties lietuvių būreliui kurį laiką (1990-91
m.) vadovavo Antanas Jonkus. Tais metais susiformavo pagrindinis bendrijos
branduolys. Tuo laikotarpiu užsimezgė ir pagrindinės bendrijos
veiklos kryptys. Pirmiausia tai Lietuvos valstybinių ir religinių
švenčių ruošimas. Tiesa, gausesni lietuvių susibūrimai
buvo dar reti. Lietuviai dažniau susitikdavo mažais būreliais,
bute, prie arbatos puodelio ar kitokių vaišių.
Daug
bendrijai padėjo p. Alfonsas Augulis ir jo organizacija, kuri tuomet
vadinosi "Tėviškė" ir per kurią Maskvos lietuviams
vėliau buvo užsakoma lietuviška spauda. A.Augulis sumanė ir
įgyvendino įdomią idėją: peržiūrėti
centriniame Lietuvos pašte spaudos prenumeratorių kvitus ir atrinkti
Maskvos adresus. Keliems šimtams maskviečių, surastų peržvelgus
dešimtis tūkstančių kvitų (tą darbą A.Augulio
kabinete atliko ir A.Jonkus su žmona Olga) , buvo išsiųsti
kvietimai apsilankyti bendrijos šventėje. Ne visi kviestieji atsiliepė
(žmonės buvo sovietinės imperijos įbauginti ir įtarė
čia esant provokaciją), bet kolektyvas visgi išaugo per šimtą
žmonių.
Gerą
pasiūlymą tąsyk davė Tamara Lurytė: prie Šv.Liudviko
bažnyčios durų iškabinti skelbimą su kvietimu
lietuviams ateiti į renginį. Kvietimo raginami bendrijon įstojo
nemažai žmonių, rimtų ir pastovių lietuvybės puoselėtojų.
Kitas,
pasiūlytas p.J.Daunio, mėginimas "verbuoti" Maskvos
lietuvius - ieškoti miesto telefonų knygoje lietuviškų
pavardžių ir skambinti - pasirodė ne toks vaisingas ir nelabai
malonus: žmonės į
skambučius atsiliepdavo įtariai, o kartais ir piktai.
Organizacijos
įforminimas
Sugriuvus
"blogio imperijai" prasidėjo lyg ir nauji laikai. Sambūriai,
vienijimasis tautiniu pagrindu jau nebelaikomi nusikalstamu dalyku. Be to,
įeina į madą sudarinėti mažų įmonių,
organizacijų įstatus, bei registruotis valstybinėse įstaigose.
Gi registracija reikalinga norint atidaryti savo, kaip juridinio asmens, sąskaitą
banke bei dėl kitų reikalų.
1991
m. spalio mėn. bendrija buvo juridiškai įteisinta - įregistruota
oficialiose Maskvos įstaigose. Atliekant šį nelengvą darbą
(bendrijos įstatų daugkartinis perrašinėjimas pagal
biurokratų reikalavimus, vaikščiojimas ir laukimas įstaigos
priimamajame, antspaudo projekto darymas ir užsakymas dirbtuvėse),
nemažai pasidarbavo Rimas Grincevičius, Valerija Nikitina ir Vytis
Viliūnas, kuris tuo metu buvo išrinktas bendrijos pirmininku.
Veiklos
krypčių raida
Kaip
jau buvo minėta, neformalaus bendrijos egzistavomo laikotarpiu daugiausia dėmesio
buvo kreipiama į valstybinių ir religinių švenčių
atgaivinimą. ą. Kita kryptis buvo švietimas. Studentija
organizavo ir kelerius metus vedė sekmadieninę lietuvišką
mokyklą. Vėliau į tą darbą įsitraukė ir
vietiniai lietuviai. Greta su studentais, kaip minėta jau dirbo A.Jonkus,
K.Janulaitis.
Tuometinio
Lietuvos vyriausybės atstovo E.Bičkausko ir mokytojos Solveigos
Valatkaitės pastangomis buvo įsteigta ir, nežiūrint didžiulių
biurokratinių sunkumų, ėmė sėkmingai veikti lietuviška
pradinė mokykla. 1992 metais ji jau oficialiai tampa
lietuvių rusų mokykla "Šaltinėlis".
Trečia
kryptis. Daugelį metų veikia lietuvių kalbos kursai suaugusiems.
Juos veda mokytoja, kartu ir bibliotekininkė ambasados bibliotekoje, p.
Nijolė Šidlavičiūtė. Apie kursų metodinį lygį
galima spręsti jau iš to, kad juos baigę žmonės ima rašyti
eiles lietuvių kalba, arba išvyksta tęsti studijų į aukštąsias
Lietuvos mokyklas.
Verta
prisiminti ir talentingą mokytoją Nikalojų Michailovą,
dirbusį anksčiau Nijolės Šidlavičiūtės, išmokiusį
lietuviškai šnekėti nemažą maskviečių skaičių.
Beje, N.Michailovas buvo pasišovęs įsteigti Lietuvių kultūros
centrą ir jau buvo išsirūpinęs Rusijos Mokslų
Akademijos raštą tuo klausimu. Deja, laikai buvo neramūs, o ir
pats iniciatorius nelauktai išvyko dirbti į užsienį. Giedrė
Urmanaitė, pas kurią buvo surinkti oficialūs raštai, irgi
neužilgo paliko Maskvą ir neužbaigtą reikalą.
Straipsnį
apie N.Michailovą - žr. Moscovia, 2-3/2001.
Ketvirta
veiklos kryptis - mokslinio tyrimo darbas. Mūsų tautietis
Jonas Daunys su grupe bendraminčių rinko Maskvos archyvuose
labai vertingą su Lietuva susijusią medžiagą.
Archyvinė veikla buvo derinama su
vilniečiu prof. Žilevičiumi.
Meninė
saviveikla - viena iš svarbiausių krypčių - atsiras vėliausiai.
Pirmosios pastangos saviveiklai susiburti nebuvo sėkmingos. Nepadėjo
net kun. Pr.Račiūno pastangos. Lygiai kaip nieko neišėjo ir
iš bandymo sudaryti lietuvišką bažnytinę parapiją.
Beje
su kiekviena nauja bendrijos valdyba bei jos pirmininku keitėsi ir
bendrijos veiklos pobūdis. Vadovaujant prof. V.Viliūnui, buvo mėginama
susisiekti su verslininkais, tikintis iš jų paramos. Tačiau
Maskvos verslininkai pasirodė nelabai dosnūs.
Per
V.Viliūno kadenciją į bendriją įtraukta daugiau
inteligentijos, susidraugauta su estų, latvių ir kitomis tautinėmis
bendrijomis, su kuriomis kartu buvo daromi politiniai pareiškimai ir imta,
pavyzdžiui, Pamaskvėje švęsti Jonines.
Per
pirmininkės Nijolės Martiniuk kadenciją (1993-1996) susikūrė
bendrijos meninė saviveikla, užmegzti ryšiai su Maskvos
kūrybinėmis organizacijomis, valdžios įstaigomis, iš
kurių gaunama parama ruošiant renginius.
1997
m. sausio 25 d. išrinkta ir 1999 m. perrinkta nauja Lietuvių kultūros
bendrijos Maskvoje valdžia. Pirmininke tapo Kristina Lukoševičiūtė-Momziakova.
Šį kartą panaudotas naujas bendrijos aktyvo sudarymo principas: išrinkta
pirmininkė pati pasirenka bendražygius pagal interesus ir simpatijas (t.y.
ateina "į valdžią" su savo komanda). Į valdybą
grįžo kai kurie anksčiau veikę aktyvistai, įsiliejo
į ją ir nauji žmonės. Į pirmąją valdybą
(vėliau valdyba keitėsi) pirmininkė pasirinko: Valeriją
Glazunovą, Birutę Nenartavičiūtę, Tamarą Lurytę,
Solveigą Valatkaitę, Vytį Viliūną ir Robertą
Virbicką. Išrenkant Kristiną
Momziakovą antrai kadencijai, į valdybą buvo įtraukti:
AntanasVenčiauskas, Antanas Petronis, Tamara Lurytė, Robertas
Virbickas, Danguolė Balčiūnaitė, Vytis Viliūnas ir kiti.
Per
paskutinę kadenciją daug dėmesio buvo skiriama saviveiklos
tolesniam ugdymui. Be to, pirmininkė Kristina Lukoševičiūtė
su savo komanda stengėsi spręsti ir šias problemas:
-
paliegusieji, kuriems reikalinga sudaryti sąlygas nors porą savaičių
pasigydyti gimtinėje Lietuvoje, nors porą savaičių pailsėti
Lietuvos sanatorijose;
-
naujai valdybai rūpi ir dvigubos pilietybės klausimai;
-
stangtasi nors per didžiasias šventes į Bendriją pakviesti iš
Lietuvos meninės saviveiklos ir profesionalų kolektyvų.
Pageidautini buvo rašytojai, poetai, kunigai;
-
pradėta kviesti į bendrus renginius, šventes kitas Rusijos
lietuvių bendrijas, t.y. vyko praktinis bendrijų jungimo darbas (pvz.,
bendravimas su Smolensko bendrija);
-
bendrija praturtėjo materialiai: įsigyta naujas televizorius, vaizdo
filmavimo kamera ir kt.
Ansamblis
"Banga"
Bendrijos
nariai didžiuojasi, kad draugijos
ansamblis "Banga" nuolat kviečiamas į Maskvos miesto
renginius. 1997 m. ansamblis dalyvavo 850-ųjų Maskvos įkūrimo
metinių renginyje.
Kompozitorių
rmuose žiūrovai plojo šešių lietuvių ansambliečių,
pritariamų akordeonisto Boriso Moskino, švelniems ir skaidriems
balsams, atlikusiems dainas "Mažam kambarėly", "Oi, kas
sodai do sodeliai", "Pamylėjau vakar", "Ramunėlė",
"Šių naktely per naktelį" ir "Mane močiutė
barė". Dainose lyg atgimė Lietuvos savanorių kovos už
laisvę, nepriklausomybę, Lietuvos gamta, įpinta į sodų
ir laukų vainiką, jaunus ir senus jaudinanti meilės tema.
Lietuvišką
koloritą scenoje ansamblio dalyviams suteikė Regioninių problemų
ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės dovanoti tautiniai drabužiai. Įvairiomis lietuviškomis
spalvomis žėrį jie ne tik puošė, bet ir maloniai šildė
akis ir širdis tų, kurie susirinko pažiūrėti ir
pasiklausyti.
Tąkart
pirmų vietų neužimta, bet geranoriškumo kvietusieji nepagailėjo.
Skatindamas tolesnį ansamblio kūrybinį gyvenimą, komisijos
pirmininkas (kompozitorius Anatolijus Beliajevas) įteikė simbolinį
gaidų sąsiuvinį su įrašu: "Lietuvos kultūros
bendrijai nuoširdžiausi linkėjimasi", o gautas padėkos
raštas primins, kad į aukštumas įkopiama tik dirbant.
Iškart
po festivalio azerbaidžaniečių, baltarusių, vokiečių
bei latvių draugijos pakvietė "Bangą" aplankyti juos.
Iki šiol ansamblis nuolat dalyvauja nacionalinių bendrijų
renginiuose.
Paminėtina
taip pat, kad mes suruošėmė "Maskvos lietuvių dienas"
Lietuvoje, Pereslavlyje-Zaleski, palaikome kūrybinius ryšius su
Troicko miesto kultūros švietimo įstaigomis.
Taip
Maskvos lietuviai išplaukia į platesnius vandenis. Daugiau pažinčių,
daugiau draugų - galima jaustis tvirčiau ir gyvenant toliau nuo
Lietuvos.
Lietuviški
leidiniai
Pirmas
lietuviškas draugijos leidinys "Moscovia"
pasirodė 1993 metais. Tai istorinis kultūrinis Antano Jonkaus
redaguojamas žurnalas. Leidinio tematika, bėgant metams, keitėsi.
Tautinio
atgimimo metais aktualu buvo pasakoti tautiečiams Lietuvos vėliavą,
kitą simboliką, tautines
tradicijas, papročius (kaip ruošti Kūčių stalą,
švęsti Jonines ir t.t.). Vėliau tematika keitėsi, vis dažniau
žurnalo puslapiuose atsispindėjo šiuolaikinė problematika.
Kai
kurios temos išlieka pastovios. Pavyzdžiui, rubrika "Kalbos kultūra".
Kalbos klausimai aktualūs ir pačioje Lietuvoje. O ką jau bekalbėti
apie rusiškoje aplinkoje
dirbančius tautiečius, kai kurie iš jų(pavyzdžiui,
tremtinių vaikai) buvo baigę rusiškas mokyklas ir, aišku,
neturėjų gimtosios kalbos pagrindų.
Šiluma
alsuoja savų (vietos) autorių kūryba. Savo apsakymus tolydžiai
spausdina Kazys Kedaitis, Klemensas Jorudas, eilėraščius -
Mindaugas Pilėnas. Rubrikoje "Naujos knygos", analizuojamos
naujai pasirodžiusios ar bent naujai savo bibliotekoje įsigytos knygos,
ypač turinčios sąsajų su Lietuvos istorija, kultūra.
Žurnalo
tiražas metų metais buvo mažas (keliasdešimt egzempliorių).
Tik Išeivijos ir regioninių problemų departamentui pradėjus
teikti finansinę pagalbą, "Moscovia" pradėta leisti
100-150 egz. tiražu.
"Maskvos
lietuvių naujienos" pradėta
leisti 1997 metų pradžioje. Leidinys - laikraštėlio tipo,
labai operatyvus, atspidėjo visus tekančiuosius bendrijos įvykius
- narių gimtadienius, ką tik įvykusius renginius, bendrijos
"vidujinį" gyvenimą, ginčus, skirtingas nuuomones. Deja,
jo redaktoriui p.Vyčiui Viliūnui išvykus ilgesniam laikui dirbti
į Lietuvą, laikrašttėlio leidimas nutrūko.
Vėliau (2000m.) buvo mėginta atnaujinti jo leidimą, bet
stokojant literatų entuziastų, leidimas galutinai nutrūko 2000
metais.
Maskvos
lietuvių jaunimo sąjunga "Rūta"
Steigiamasis
"Rūtos" susitikimas įvyko 1993 m. sausio 30 d., juridinė
registracija - birželio 10 d. MLJS
tikslas - suburti lietuvių kilnmės Maskvos jaunimą, padėti
jam išlaikyti lietuvybę, ugdyti meilę ir pagarbą savo protėvių
kraštui, jo istorijai, kultūrai ir papročiams, skleisti žinias
apie Lietuvą, jos kultūrą. MLJS bendradarbiauja su kitomis
Maskvos jaunimo organizacijomis, Lietuvių kultūros bendrija Maskvoje.
1994
m. per VIII Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, kuriame dalyvavo
"Rūtos" tarybos narė R.Kocius, MLJS buvo priimta į PLJS.
"Rūta" turi folklorinį ansamblį, 1993 m. dalyvavusį
Vilniaus festivalyje "Skamba, skamba kankliai", o už metų -
Pasaulio lietuvių dainų šventės etnografinėje
programoje. MLJS nuolat švenčia tradicines lietuvių šventes,
pamini svarbesnes datas, organizuohja susitikimus su žymiais žmonėmis.
Maskvos
lietuvių šeštadieninė mokyklėlė
Maskvos
lietuvių sekmadieninė mokyklėlė įkurta 1991 metais.
Augo vaikai, augo ir mokyklėlė, kuri 1995-aisiais tapo Maskvos lietuvių-rusų
mokykla Nr.1247 "Šaltinėlis", rimta vidurine bendrojo
lavinimo mokykla, kuri 2001-aisiais jau išleido pirmąją savo
abiturientų laidą. Tačiau savaitgalio mokyklėlė neišnyko
- 1998-aisiais metais būrys bendraminčių lietuvaičių -
daugiausiai tai buvo tie, kurie baigė savo veiklą Jaunimo sąjungoje,
- nusprendė rinktis šeštadieniais, veikti dėl savo vaikų.
Ir
štai jau treti metai į Gospitalnyj skersgatvį Nr. 3 suvažiuoja,
subėga ir maži, ir dideli, kad lietuviškai pakalbėtų,
kad išmoktų lietuviškų dainų, mįslių ir
patarlių, eilėraščių, lietuviškų žaidimų
ir šokių, kad pieštų, rašytų, susipažintų
ir puoselėtų, saugotų senuosius lietuvių papročius ir
dar daug kitų dalykų. Suvažiuoja, kad kartu suėję
savitai bendrautų, pasisemtų stiprybės, jėgų iš to
šaltinio, kuris vadinamas "lietuviška dvasia".
Pastovūs
mokyklėlės lankytojai: Pauliukas Butyrinas, Paulius Veleska, Julytė
ir Emilija Panovos, Agnutė Kudzmanaitė, Kristoforas Husainovas, Gabija
ir Joana Kartovickytės, Petriukas Vižinis ir kiti.
Mokyklėlės
vedėja - Renata Greimaitė. Didžiausi idėjų generatoriai
- R.Greimaitė ir R.Klimavičiūtė. Jų dėka
mokyklėlėj pastatyta
pasaka "Dangus griūva", suruoštas "Mamos teatras"
- lėlių spektaklis "Katinėlis ir gaidelis". Daug darbo
įdėjo mokytojos N.Šidlavičiūtė, Ž.Semenėjeva.
Pagrindinį
veiklos turinį šeštadieninėje mokyklėlėje, aišku,
sudaro pamokėlės: etnokultūros, lietuvių kalbos, dailės,
muzikos. Praėjusiais metais vaikučiai buvo supažindinti su
kalendorinėmis šventėmis, papročiais. Šiais metais
R.Klimavičiūtei kilo mintis viską sukonkretinti, t.y. buvo
pasirinkta žvėrių ir paukščių tema. Todėl per
etnokultūros pamokas N.Šidlavičiūtė atkreipė vaikų
dėmesį daugiau į tai, kokiais žvėrimis persirengdavo,
kokiais balsai kalbėdavo žmonės, sekdami pasakas, mokė juos
patarlių, mįslių apie paukščius ir pan. Lietuvių
kalbos pamokose susipažįsta su raidėmis, dėlioja žodžius
naudodami žvėrių ir paukščių vardus; turtina savo
žodyną, tobulina tartį mokydamiesi gamtos garsų pamėgžiojimų,
eilėraščių.
Sportinė
bendrijos veikla
Gan
anksti draugijos nariai pradėjo užsiiminėti sportine veikla. Gražiai
ir gausiai maskviečių komanda dalyvavo IV Pasaulio lietuvių
olimpiadoje 1991m. Taip pat dalyvavo 1998 m. Olimpiadoje, iš kurios parsivežė
dovanų.. Bendrijoje veikia šachmatų, krepšinio sekcijos.
Aktyviai sportine veikla užsiiminėja
A.Poniškaitis, A.Petronis, A.Užusienis.
Maskvos
lietuviškoji vidurinė mokykla
Neskaitant
Maskvos, savaitgalio mokyklėlių Rusijoje atsirado ir kitose vieyose:
Krasnojarske, Vladivostoke, Smolenske, visur kitur, kur susibūrė
gausesnės lietuvių bendruomenės. Gi lietuviška gimnazija
Rusijoje yra vienintelė. Ši mūsų "Šaltinėlio"
lietuviška mokykla š.m. vasario 23 dieną oficialiai - dalyvaujant
Lietuvos Respublikos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Rusijoje dr.
Zenonui Namavičiui bei kitiems garbiems svečiams - pasiskelbė
tampanti pilnaverte vidurine
mokykla, išleidžiančia abiturientų laidą (Rusijoje
galima tik vienuolika, o ne dvylika kaip Lietuvoje, klasių; todėl
vienuoliktokai čia ir yra abiturientai).
Brandos
egzaminus laikė 12 "Šaltinėlio" mokyklos abiturientų
(iš jos turimų 156 mokinių). Bendrija
dėkoja mokyklos kūrėjai ir nuolatinei direktorei
p.Solveigai Valatkaitei už jos žygdarbį kuriant nuo pačių
pirmųjų klasių ir puoselėjant Maskvos "Šaltinėlio"
lietuvišką mokyklą iki pilnos gimnazijos lygio. Kartu su visu
mokyklos kolektyvu džiaugiamės pasiektais rezultatais, pirmiesiems jos
abiturientams birželio 1-19 d.d. sėkmingai išlaikius brandos
egzaminus, linkime jiems sėkmės gyvenime.
Bažnytinio
gyvenimo problemos
Maskvoje
gyvenantys lietuviai nėra labai religingi. Antai į lietuviškas
pamaldas, kurios retsykiais vyksta Šv.Liudviko bažnyčioje,
susirenka ne daugiau 10-15 žmonių. O šiaip
į eilines pamaldas rusų kalba ateina vos du-trys žmonės.
Gaila, juk bažnyčia glaudžia, šildo ir vienija, moko stiprybės.
Taigi tokio centro lyg ir nėra: belieka lietuvių bendrija. Beje, ji
irgi suskilusi.
Laukiamas
iki šiol bendrijoje yra lietuvis kunigas. Visi mena Maskvoje dirbusį
kunigą a.a.Praną Račiūną, 1992 m. jo susitikimus su
bendrijos žmonėmis. Jų ausyse vis dar skamba "Pulkim ant
kelių", "Marija, Marija", kunigo pamokslai Šv.Liudviko
bažnyčioje, kuri dabar begirdi lenkų, rusų, anglų,
prancūzų kalbas. Nuoširdžių pokalbių nuotrupos su kunigu Rolandu Kaušu,
monsinjoru a.a. Kazimieru Vasiliausku, broliu Gediminu, vyskupu S.Baltakiu išlikusios
iki šios dienos. Taigi kunigas lietuviams - iki šiol neišspręsta
problema.
Paruošė Antanas Jonkus
Panaudota
literatūra:
1)
Atmintį išsaugokim // Moscovia, 1/93, psl. 8-11.
2)
A.Jonkus. Lietuviai Maskvoje // Maskvos lietuvių naujienos, 1997 04 30,
nr. 4, psl. 1 - 3.
3)
A.Kairys. Laiko išsklaidyti, Vilnius, 1997, psl. 53-54, 56-57, 80-83 etc.
4)
Informacinis židinėlis, 2001, Nr.2-3.
5)
Knygotyra. Enciklopedinis žodynas. V., Alma Litera, 1997, psl. 249.
6)
Iš Moscovijos istorijos // Moscovia , 4/2001, psl. 8 - 16.
7)
M.Pilėnas. Pastabos apie Maskvos lietuvių kultūros bendriją
(rankraštis).
