Praėjusių
metų pabaigoje vertėjai ir kalbininkai baigė rengti iki
šiol Lietuvoje nematytą Europos žodyną "Eurovoc".
Gruodžio 13 d. posėdyje jį aprobavo Valstybinė
lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Europos
žodynas - tai sisteminis žodžių ir žodžių
junginių žodynas. Jo paskirtis - tiksliai atspindėti
dokumentų sistemoje esančių dokumentų ir joje
ieškomų sąvokų turinį. Tai daugiakalbis žodynas,
iš pradžių specialiai sudarytas Europos Bendrijos
institucijų dokumentų informacijai apdoroti. Jis skirtas Europos
institucijų bibliotekoms, dokumentų tarnyboms, dokumentų
duomenų bazėms ir jų paslaugų vartotojams.
Žodynas
apima visas Europos Bendrijų veiklos sritis: politiką, tarptautinius
santykius, teisę, ekonomiką, prekybą, finansus, socialinius
klausimus, švietimą ir komunikacijas, mokslą, verslą ir
konkurenciją, užimtumą ir darbo sąlygas, transportą,
aplinką, žemės ūkį, miškininkystę ir
žuvininkystę, žemės ūkio ir maisto produktų
gamybą, technologiją ir tyrimus, energetiką, pramonę,
geografiją, tarptautines organizacijas.
Jis
sudarytas pagal tarptautinius standartus. Tai platus daugiadalykis
žodynas. Visuose žodyno variantuose įvairiomis kalbomis yra 21
sritis, 127 mikrotezaurai, 5933 deskriptoriai (iš jų 504 yra
bendrieji terminai), maždaug 5877 abipusiai hierarchiniai santykiai,
maždaug 2730 abipusių asociacinių santykių.
Žodynas
buvo pradėtas rengti 1982 m. Europos Parlamento, Europos Bendrijų komisijos ir Europos Bendrijų
oficialiųjų leidinių biuro iniciatyuva. 1984 m. paskelbtas
pirmasis žodyno leidimas 7 kalbomis: anglų, danų,
prancūzų, vokiečių, graikų, olandų, italų.
Jį sudarė du tomai - abėcėlinis ir sisteminis. 1987 m.
pasirodė antras leidimas 9 kalbomis (be jau minėtų, dar
ispanų ir portugalų kalbomis). 1995 m. Europa sulaukė
trečiojo leidimo šiomis kalbomis. Tais pačiais metais Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarija pasirašė sutartį su Europos
Bendrijų oficialiųjų leidinių biuru dėl Europos
žodyno vertimo ir leidimo lietuvių kalba. Prasidėjo ilgas ir
sunkus vertėjų, konsultantų ir lietuvių kalbos
specialistų darbas.
Kada ir
kokia forma juo bus galima naudotis Lietuvoje?
Nuo 2000 m.
gruodžio 22 d. Europos žodyno 3.1 leidimas, atnaujintas ir papildytas
naujais terminais, išplėstas iki 11 kalbų (prisidėjo
švedų ir suomių kalbos), skelbiamas internete:
- http://www.europa.eu.int/celex/eurovoc
Tad juo gali naudotis
visi suinteresuoti vartotojai. Rengiamas ketvirtasis Europos žodyno
leidimas, kuriame bus iš esmės atnaujinta visų sričių
terminija. Jį numatoma baigti 2002 m. viduryje.
Nuo 1997 m.
Seimo kompiuterinę informacijos sistemą papildė Europos
Sąjungos teisės aktų dokumentų paieškos posistemis,
kuriame skelbiami dokumentai jau sisteminami pagal Europos žodyną.
Nuo 2001 m. pagal šį žodyną pradėti sisteminti ir kiti
LR Seimo Informacijos sistemos dokumentai, pirmiausia - LR teisės aktai.
Su lietuvišku Europos žodynu
jau dabar galite susipažinti LR Seimo interneto svetainėje ES
dokumentų paieškos sistemos tinklapyje:
http://www3.lrs.lt/n/eu/DPaieskaeu.html
Čia
terminai pateikiami lietuvių, anglų, prancūzų ir
vokiečių kalbomis. Tai
puikus įrankis ne tik dokumentų sistemintojams ir ieškotojams,
bet ir vertėjams, susiduriantiems su ES teisės aktais ar
verčiantiems LR dokumentus į kitas Europos kalbas, galų gale
visiems, kurie nori susipažinti su mūsų teise.
Valstybinės
lietuvių kalbos komisijos aprobuotas žodynas bus išleistas
knygos pavidalu (abėcėlinis ir teminis tomai - lietuvių kalba,
daugiakalbis tomas - visomis minėtomis kalbomis). Visas daugiakalbis
žodynas, turintis patogią terminų paieškos sistemą,
bus išleistas kompaktiniu disku. Jis skirtas tik dokumentų sistemintojams
ar vertėjams ir nebus parduodamas. To reikalaujama ir sutartyje, naujai
derinamoje su Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuru.
Aprobuotas
ir įteisintas Europos žodynas padės vienodinti ir norminti
naujus terminus, tikslinti jau esamus.
Žodynas
sukurtas tam, kad visi europiečiai lengviau susikalbėtų ir
galėtų keistis informacija. Lietuvių kalba priklauso mažųjų Europos kalbų
grupei, ir mes, norėdami įsilieti į Europos Sąjungą,
turime sudaryti galimybę kitų šalių žmonėms mus
suprasti. Europos žodyno deskriptoriai turi būti vienodi visomis
kalbomis (toks jo sudarymo principas). Bet kuria Europos kalba, taip pat ir
lietuvių, kalbantis žmogus gali ieškoti dokumentų bet
kurioje nacionalinių duomenų, sisteminamų pagal Europos
žodyną, bazėje.
Apie
žodyno reikšmę - populiariai
Apie Europos žodyno vertimo problemas, lietuviškos terminijos kūrimo ir tvarkymo sunkumus pasakoja vertėja prof. Dalija Tekorienė. Rinkos ekonomika ir su ja susiję terminai Lietuvą užgriuvo staiga, - aiškina autorė. Šioms permainoms nebuvo pasirengę ne tik žmonės ir valstybė, bet r kalba, kuri 50 metų buvo ujama iš visų viešųjų sričių. Neturime reikalingų rinkos ekonomikos terminų, dažnai esame pamiršę terminus, vartotus tarpukario Lietuvoje. Antra sritis, kur reikia greitai sukurti daug naujų terminų - Europos Sąjungos ekonominė, socialinė ir institucinė sistema. Ši sritis kelia sunkumų visoms Europos Valstybėms. Lietuva čia nėra išimtis.
Europos
žodynas ir buvo sudarytas siekiant palengvinti su Europos Sąjunga
susijusių terminų supratimą, vertimą į kitas kalbas ir
kūrimą.
Geras
dvikalbis terminų žodynas turi pateikti ne tik terminą, jo
atitikmenį kita kalba, bet ir sąvokos apibrėžimą, nes
dviejų kalbų terminus galime sieti tik apibrėžimo pagrindu.
Jei apibrėžimas nepateikiamas, vertėjas gali nesuprasti ne tik
svetimos kalbos termino, bet ir gimtosios kalbos termino, ypač jei tai
naujadaras, ir versti mechaniškai arba net išversti netiksliai.
Štai be apibrėžimo sunku suprasti kad ir tokius lietuviškus
terminus: tapeline - tieslė; tackle
- skrysčiai; restricted tender - ribotosios varžytinės.
Apibrėžimai
lietuvių kalba ir kitomis kalbomis žodynuose reikalingi dar ir
todėl, kad lietuviški terminai dažnai sutampa su kokiu nors
bendrinės kalbos žodžiu, gali būti vartojami daugelyje
sričių vis kitomis reikšmėmis, o juos, pavyzdžiui,
anglų kalboje atitinka visai kiti terminai.
Šiame
žodyne terminų apibrėžimai nepateikiami, bet termino
reikšmę dažnai padeda suprasi tai, kokiame semantiniame
lauke jis pateikiamas, su kokiu
platesniu ar siauresniu terminu siejamas. Kartais padeda susigaudyti kitų
kalbų atitikmenys. Bet jei Europos žodyno vertėjai ir
atskirų sričių specialistai nebuvo sisidūrę su kokiu
terminu savo vertimo praktikoje, galėjo pasitaikyti vienas kitas ne visai
tikslus vertimas.
Netaisyklingai
sudaryti ar netiksliai išsiversti terminai pridaro daug bėdos. Kai
jie įsigali, vėliau ištaisyti būna labai sunku, ypač
jei tokie terminai patenka į įstatymus. Pastarojo meto Lietuvos
istorijoje tokių pavyzdžių apstu.
Štai
angliškas terminas credit union atkurtos nepriklausomybės pradžioje
išsiverstas kredito unija. Gal
vertėjui pasirodė, kad tai labai naujas ir Lietuvoje nežinomas
dalykas? Šis terminas pateko
į įstatymą ir dabar jį pakeisti sunku, nors
mūsų kalbai tai visai svetimkūnis. Lietuvoje jau seniai buvo
žinomos savišalpos kasos. Gal
sąvoka savišalpos kasos kiek klaidina, nes šios kasos ne
šelpia draugijos narius, o skolina jiems. Skola turi būti
grąžinta, o šalpos pinigai paprastai negrąžinami.
Taigi tikslesnis credit union lietuviškas atitikmuo būtų
kalbininko J. Klimavičiaus pasiūlytas terminas saviskolos bendrija.
Paplito kliringo bankas (angl. clearing bank). Lietuvių kalbos
komisija pateikė geresnį terminą, kuris tiksliai atspindi tokio
banko funkcijas, - tarpuskaitos bankas. Reikia
tikėtis, kad bankininkų bendruomenė šį terminą
priims, nors žmonės nelinkę lengvai atsisakyti to, prie ko
pripratę, ir ieško visokiausių argumentų, kad
galėtų vartoti seną, netaisyklingą, bet jau
įprastą terminą. Pavyzdžiui, "Verslo
žiniose" vartojamas
taisyklingas anglų kalbos finansinės apskaitos termino provision
atitikmuo atidėjinys, bet
apskaitininkai užsispyrę laikosi seno, jiems įprasto, nors ir
netaisyklingo termino atidėjimas.
Atkūrus
nepriklausomybę, naujoji karta, išaugusi tarybiniais metais
nesusimąstė apie išperkamosios
nuomos esmę ir nuėjo lengviausiu keliu - prie angliško
žodžio leasing pridėjo
lietuvišką galūnę. Atrodė, kad tai nauja, o nauja
būtina ir naujai pavadinti. Štai ir matome visur vien lizingą.
Netrukus
bus pradėta pensijų reforma. Bus įkurti pensijų fondai,
į Lietuvą netruks ateiti ir įsitvirtinti fondai, angliškai
vadinami unit trusts (Anglijoje) arba
mutual funds (Amerikoje). Su jų
veikla susijusi ištisa sąvokų sistema. Reikia jau dabar skubiai
išsiaiškinti svarbiausias šios veiklos sąvokas ir ieškoti lietuviškų
terminų. Vienas toks pavojingas terminas - units. Tai akcija, susidedanti iš daugelio investicijų
į įvairias bendroves dalių, kitaip sakant, investicinio
krepšelio vienetas. Ar nepaplis unitai
ar junitai?
Rengiant
Europos žodyną, atliktas didelis darbas, dalyvavo daugelio
sričių specialistai, padėjo gausus būrys konsultantų.
Rengėjai tikisi, kad žodyną visuomenė įvertins,
dėl pasitaikiusių trūkumų piktai nepuls, o
geranoriškai padės ištaisyti klaidas, netikslumus ir patobulinti
lietuvušką terminiją.
Europos žodynas//Gimtoji kalba, 2001
Gruodis/Nr.12, p. 6-16 (Sutrumpinta)