NACIONALINĖа ŠVENTĖа -а VASARIOа 16-OJI
Lietuvos Valstybės
atkūrimo diena, Vasario 16-toji - nacionalinė šventė. 1918
m. Antano Smetonos vadovaujama Lietuvos Taryba, remdamasi
pripažintąja istorine JAV prezidento Vilsono paskelbta Tautų apsisprendimo
teise, paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais
sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Tarybos
posėdžiui pirmininkavo dr.J Basanavičius. Valstybės
Atkūrimo Aktas pasirašytas Vilniuje, Pilies gatvėje, namo nr.
26.
Siauresne, istorine
prasme II 16 aktasа buvo grandinėje
Lietuvos Tarybos pastangų dar vokiečių okupacijos metu atstatyti
Lietuvos valstybę, pirmas laisvas ir be jokio ryšio su kitomis tautomis
nepriklausomos Lietuvos paskelbimas. Platesne prasme II 16, virtusi Lietuvos
valstybėsа ir visur laisvajame
pasaulyje gyvenančių lietuvių tautine švente,
išreiškia visų lietuvių pastangas už tautos
laisvę ir valstybinę nepriklausomybę. II 16 aktu Lietuvos
Taryba, vienintelė to meto lietuvių tautos suverenumo
reiškėja, skelbė pasauliui ne naują Lietuvos valstybės
įkūrimą, bet jos atstatymą. Lietuvos Taryba galėjo
atsiremti į lietuvių tautos sąmonėje niekada galutinai
nepražuvusias valstybingumo tradicijas, siekiančias septynis
amžius iki pirmojo jos karaliaus Mindaugo.
II 16 aktas galutinai
išreiškė tą balsą, kuris atsekamas Antano Strazdelio
poezijoje apie ateinantį "pavasarėlį". Didžiojo
Valančiaus veikimas ir Aušros pasirodymas taip pat buvo žymi prošvaistė
pirmyn. Dar labiau tautinės sąmonės mintis kristalizavosi pranašiškoje
Maironio lyrikoje, kai Kudirkos Varpo
dūžiai "Kelkite, kelkiteЕ" vis labiau pasiekdavo lietuvio
ausis.
1917 m. ėmė
aktyviau reikštis lietuvių politinėа veikla Lietuvoje. Iš okupacinių organųа buvo gautas leidimas leisti Lietuvos Aidą Vilniuje, ir Vienybę Kaune (ligi tol ėjusi Dabartis tarnavo daugiausia okupaciniams
interesams). 1917 VIII buvo sudarytas lietuvių organizacinis komitetas ,
kuris, okupacineiа valdžiai leidus,
sukvietė 1917 IX 18-22 Vilniuje Lietuvių konferenciją,
išsirinkusią 20 asmenų, priklausiusių įvairioms
politinėms srovėms, Lietuvos Tarybą. Tarybos pirmininku buvo
išrinktas A.Smetona. Lietuvos Taryba stengėsi palaikyti ryšius
su lietuvių organizacijomis Rusijoje ir su įvairiais lietuvių
komitetais Vakarų Europoje ir Amerikoje. Be to, ji organizavo
lietuvių konferencijas Berne ir Stockholme. Tuo būdu Lietuvos
Tarybaа Vilniuje tapo neabejotinas visos
lietuviųа politinės veiklos
centras.
1918 II 16 Taryba
vienbalsiai priėmė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo
aktą, kurį pasirašė visi 20 Lietuvos Tarybos narių
šia eile:
Jonas Basanavičius,
Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas
Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas
Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona,
Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis
Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas
Vailokaitis, Janas Vileišis. Pateikiame to akto tekstą:
аааааааааааааааааааааааааааааааааа аааа N u t a r i m a s
Lietuvos
Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė
kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių
vyriausybės šiuo pareiškimu:
Lietuvos
Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė,remdamos
pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos
nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti
nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos
valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo
visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis
tautomis.
Drauge
Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos
santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima
greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu budu visų
jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos
Taryba pranešdama apie tai . . . . . . . . . . vyriausybei, prašo
pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Vilniuje,
vasario 16 d. 1918 m.
аааааааааааааааааа
аааа /20 parašų/.
Lietuvos Taryba,а 1918 IV 11 pavadinta Lietuvos Valstybės
Taryba, ėmėsi organizuoti krašto valdymą ir gynimą. Darbas
nebuvo lengvas dėl stokos patyrusių žmonių,
lėšų, vokiečių civilinės valdžios
kliudymų, lenkų ir bolševikų kėslų Lietuvą
sau pajungti. Rusijoj buvo sudaryta V.Kapsuko "Lietuvos laikinoji
revoliucinė darbininkų ir valstiečiųа vyriausybė" (XII 8), bolševikų
pripažinta 1918 XII 28. Vokiečių kariuomenė,
susilpnintaа joje
susiorgani-zavusių kareivių tarybų ir su bolševikų
komisaru Joffe susitarė užleisti Vilnių 1919 I 5. Taryba dar
1919 I 2 pasitraukė į Kauną, palikusi Vilniuje savo
įgaliotinį M.Biržišką. Dar prieš išsikeldama
iš Vilniaus, išleido visą eilę laikinųjų
įstatymų organizuoti kariuomenei, policijai, savivaldybei,
susisiekimui, švietimui, teismams ir kt.
1919 IV Taryba
priėmė laikinąją konstituciją ir ja remdamasi
išrinko Tarybos pirmininką A.Smetoną pirmuoju Lietuvos
prezidentu; įstatymų leidimo galia buvo duota prezidentui ir
ministrų kabinetui. A.Smetonos aktu 1919 IV 16 Taryba buvo paskelbta
paleista, bet netrukus jos vėl prireikė, kaip visuomenės atramos
ir laikinojo parlamento, vedant karą su lenkais bei bolševikais,
mezgant diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis ir rūpinantis
Lietuvos valstybės pripažinimu. Taryba veikė atskiromis
komisijomis: įstatymams ruošti sudaryta redakcinė komisija,
kuriai pirmininkavo L.Noreika. Tarybos 1920 III 20 posėdyjebuvo priimti
nariais Mažosios Lietuvos atstovai; paskelbtas Mažosios ir
Didžiosios Lietuvos sujungimas.
Savo darbus Taryba visai
baigė susirinkus Steigiamajam Seimui (1920 V 15).
Veikusi trejus metus, nuo
Vilniaus konferencijos (1917) ligi Steigiamojo Seimo, Lietuvos Taryba yra
atlikusi didelį ir sunkų darbą, rūpindamosi nepriklausomos
Lietuvos valstybės atstatymu, jos organizavimu ir gynimu, dėjusi
pirmuosius pagrindus nepriklausomam gyvenimui.
Smulkiau apie
aprašomus įvykius galima pasiskaityti "Lietuvių
enciklopedijoje":
straipsnis
"Vasario 16 aktas" - 33 tomas, 212-218 psl.;
straipsnis
"Lietuvos Taryba" - 16 tomas, 155-164 psl.;
straipsnis "Nuo nepriklausomybės netekimo iki jos atgavimo"
- 15 tomas, 325-337 psl.
