Atgal

Antanas Jonkus

Turizmo reikalai pajudėjo iš vietos...

Lietuvai atsiskyrus nuo Sovietų sąjungos, bene labiausiai nukentėjo respublikos ūkio šaka turizmas. Žinia, Lietuvos kurortus su palyginti išvystyta infrastruktūra užpildydavo gausi poilsiautojų srovė iš Peterburgo (tuometinio Leningrado), Maskvos ir kitų Rusijos miestų. Įvedus vizų režimą, ta srovė staiga nutrūko. Gi taip laukti turistai iš Vakarų nėra tokie gausūs, be to, pasirodo, jie visai ne dosnūs, netgi pernelyg taupūs. Palangoje ir kituose Lietuvos kurortuose galima pamatyti grupes užsieniečių, dažniausiai vokiečių, važinėjančių automobiliais-nameliais, net specialiais turistiniais dviračiais, ir beveik nesinaudojančių turizmo įstaigų paslaugomis, taigi neduodančių pelno turizmo industrijai.

Kaip gi šiais laikais poilsiauja Rusijos gyventojai? Pasiturintieji naujieji rusai keliauja po platų pasaulį: geležinės uždangos nebėra, susidarė galimybės aplankyti pačias egzotiškiausias šalis, vietas, apie kurias anksčiau galima buvo tik svajoti.

Kita gi Rusijos gyventojų dalis, absoliuti dauguma, atsidūrė ant skurdo ribos, ir jiems jau ne pramogos rūpi. Yra, žinoma, galinčių ir norinčių keliauti v Pribaltiku, bet šiems iškyla problema: kaip ten patekti, kaip gauti vizą į Lietuvą? Iki šiol buvo žinoma, kad reikia turėti iškvietimą iš ten. Bet kaip tai padaryti?

Jeigu žmogus nežino, kaip ir kur įsigyti  vizą, tai dar mažiau jis žino apie poilsio sąlygas, kainas įvairiuose Lietuvos kurortuose.

Kaip Rusijoje propaguojamos turistinės kelionės (tūrai) į Lietuvą?

Žinome, kad anksčiau didžiojoje šalyje buvo palyginti gerai sutvarkyta turizmo sistema. Buvo šeimininkas -  Centrinė turizmo ir ekskursijų taryba (tada solidžioje profsąjungų sistemoje), kuri prilygo valstybiniam komitetui arba ministerijai. Tos Tarybos žinyboje veikė Turizmo institutas, ruošęs specialistus turizmo industrijai, o taip pat Visasąjunginė turizmo ir ekskursijų laboratorija (laboratorija vėliau uždaryta, o institutas, vėliau pavadintas Turizmo akademija, tebeveikia Pamaskvėje, gražioje vietovėje prie Schodnios upelio krantų). Toje laboratorijoje buvo nagrinėjami turizmo ekonomikos klausimai, turistinio inventoriaus tobulinimo problemos, o sociologijos skyrius (kuriame man teko dirbti) nuolat vykdė sociologinius tyrinėjimus apklausas visoje Sąjungoje: tarp poilsiautojų bazėse arba tarp gyventojų pagal specialią atranką. Anketų klausimai padėdavo išsiaiškinti: kokias poilsio zonas, kokius maršrutus (pažintinius, pasyvaus poilsio ir t.t.) mėgsta turistai, padėdavo išsiaiškinti kaip poilsiautojai patenkinti apgyvendinimo sąlygomis, maitinimu, gidų darbu ir pan.

Tokios reikalingos turizmo industrijai informacijos dabar nebeturime. Kyla klausimas: kaip suaktyvinti, sakysime, maskviečių susidomėjimą Lietuva kaip turizmo šalimi?

Tuo tikslu Maskvoje prieš kelerius metus buvo įsteigtas Lietuvos turizmo informacinis centras. Reikia pasakyti, kad reikalai su tuo centru sekėsi ne iš karto. Veikti kitame krašte, aišku, nėra lengva. Ypač sunku parinkti tinkamus kadrus. Man teko būti liudininku pirmos nesėkmės. Paskirtasis centro vadovas P., atrodo, neturėjo aiškesnio suvokimo apie turizmo specifiką ir, rodos, jokio supratimo apie biuro įrengimą darbui (kompiuterius ir kitą įrangą). Gavęs gerą tarnybą žmogus pasigėrė, buvo apiplėštas (atimta stambi pinigų suma kompiuteriams ir kitai įrangai pirkti)), sumuštas ir ilgą laiką gulėjo ligoninėje.

Vėliau turizmo informaciniame centre vienas po kito sėdėjo solidūs žmonės. Pačiame Maskvos centre (priešais LR ambasadą), tyliame skersgatvyje buvo įstaiga, apie kurią niekas nieko negirdėjo.

Viskas sujudo, kai turizmo informaciniame centre šiais metais pradėjo dirbti patyrusi verslininkė p.Birutė Nenartavičiūtė ir jauna entuziastė Monika Čechova. Ponia Birutė tapo dažnas svečias lietuvių kultūros renginiuose, kur būna Maskvos visuomenės atstovai (renginiai J.Baltrušaičio namuose ir kitur). LR ambasados Svečių namuose, kur visada pilna žmonių, atsirado puikiai apiforminta reklaminė literatūra: lankstukai apie viešbučius Lietuvoje ir kita.

Ir štai 2004m. gruodžio 9 d. J.Baltrušaičio namuose p.Birutė Nenartavičiūtė kartu su LR turizmo departamento atstove viešiesiems ryšiams p.Lidija Lukšyte surengė vakarą susitikimą su nacionalinių turizmo kompanijų atstovais (Maskvoje reziduoja kitų šalių bei RF respublikų turistinės atstovybės), vietinėmis Maskvos turizmo firmomis, žiniasklaidos atstovais. Renginio tikslas buvo neformalioje aplinkoje pasišnekėti apie besibaigiančių metų pasiekimus, pasikeisti patirtimi, pabendrauti su žiniasklaidos atstovais. Tai yra viešųjų ryšių (public relations) taktika.

Lietuvos bičiulių į susitikimą atėjo arto šimto asmenų.

Susitikimą atidarė LR ambasados I sekretorius p. Andrius Kalindra. Jis publikai pristatė kitus ambasados  darbuotojus, ekonomikos ir komercijos specialistus. Lietuvos turizmo informacinio centro Maskvoje direktorė p. Birutė Nenartavičiūtė trumpai apibudino susitikimo tikslus ir paprašė p.Lidiją Lukšytę, Turizmo departamento (prie Lietuvos ūkio ministerijos) atstovę viešiesiems ryšiams, papasakoti apie Lietuvą kaip turizmo šalį. Iliustruodama savo pasakojimą gražiais vaizdais ekrane p.L.Lukšytė rodė gražius Lietuvos miestus, gamtą, parodė modernius viešbučius (su konferencijų salėmis) Vilniuje, Kaune, Palangoje; trumpai charakterizavo poilsį pajūryje, balneologinį turizmą, kurortus Palangoje, Nidoje, Birštone, Druskininkuose; kaimo turizmą, turizmo dviračiais plėtojimo projektą, pramogas, kazino ir t.t.

Papasakojusi apie respublikos kultūrinį gyvenimą (teatrus, koncertus, dainų ir šokių šventes), pranešėja įtaigingai pakvietė Maskvos turizmo operatorius atvykti pasisvečiuoti į Lietuvą ir siųsti ten labai laukiamus poilsiautojus. Lietuva - tai Europos geografinis centas. Ir ten yra ką pažiūrėti, yra kas veikti.

Toliau p.Birutė Nenartavičiūtė paskelbusi, kad atidaromas Interneto puslapis, skirtas Lietuvos turizmui, kviečia svečius prie vaišių stalo. Darbštūs ir išradingi kavinės Rūta darbuotojai svečiams paruošė ištaigingą stalą. Tarp valgių buvo ir lietuviškų patiekalų. Buvo ir atvežtas iš Lietuvos šakotis. Toks svetingumas geriausia vizitinė kortelė Lietuvos turizmui. Publikos nuotaika buvo pakili..

Pasisotinę renginio svečiai buvo pakviesti dalyvauti viktorinoje ir kituose žaidimuose. Viktoriną smagiai ir su humoru vedė žinomas rašytojas ir poetas, Rašytojų sąjungos narys Michailas Sluckij. Reikia pastebėti, kad ir prizai, ir klausimėliai dalyviams buvo sąmojingi, be to susiję su Lietuva. Pavyzdžiui, pretendento į prizą prašoma išlinksniuoti žodį Lietuva (kas nelietuviams nėra lengva), arba išvardinti filmus, kuriuose vaidino Donatas Banionis... Pavyzdžiui, gražų prizą kelialapį į Palangos kurortą išlošė kosmonautas Georgijus Grečko.

Žodžiu, nuostabios vaišės, linksma viktorina apie Lietuvą, malonūs prizai  bei siurprizai , neformalus pokalbis apie besibaigiančių metų pasiekimus suteikė šventišką nuotaiką vakarui.

Susitikimas  pademonstravo, kad verslas nebūtinai yra vien tik įtemptas darbas ir pinigų kalimas. Šių dienų verslininkas o tokia yra verslininkė p.Birutė Nenartavičiūtė palaiko ryšius su visuomene, užsiima socialine ir kultūrine veikla. Panašių renginių dėka miesto visuomenė plačiau sužino ir apie patį verslą, šiuo atveju apie turistinius maršrutus Lietuvoje. Reikia pažymėti, kad viešaisiais ryšiais p.Birutė sėkmingai užsiiminėjo ir anksčiau, dar būdama Hermioparduotuvės Maskvoje vadove. Maskviečiai puikiai prisimena  jos gražiai parengtą keramikos dirbinių išpardavimą,  lietuviškų sūrių ir lietuviško alaus ragavimo vakarą ir kita.

Daugiau tokių verslininkų! Per šį renginį Maskvos visuomenė gavo gražią verslo kultūros pamoką.

 

Atgal

Redaktorius Antanas Jonkus.

Tinklapius sudarė Vytautas Tutinas.

Hosted by uCoz