1914 m. prasidėjęs karas greitai plėtėsi ir apėmė visą pasaulį. Pradžioje Anglija, Prancūzija ir Rusija kariavo prieš Vokietiją, Austriją, Italiją. Prie Vokietijos ir Austrijos prisidėjo Bulgarija ir Turkija ...

       Pasibaigus karo veiksmams abu didieji Lietuvos kaimynai – Rusija ir Vokietija – buvo karų nuvarginti ir bejėgiai. Lietuva galėjo pradėti tvarkytis. Jai teko kuo skubiausiai organizuoti savo kariuomenę ir ginti savo laisvę.

       Kas buvo tie Lietuvos priešai? Komunistinė Rusija, apsitvarkiusi savo viduje, sudarė kariuomenę – raudonąją armiją – ir norėjo užgrobti valdytas žemes. Sovietinė Rusija ir užpuolė Lietuvą.

       Lenkai taip pat negalėjo pakęsti, kad štai susidaro Lietuva nepriklausoma, nesijungia į tradicinę bendrą Lenkijos-Lietuvos valstybę.

       Rūpėjo Lietuva ir vokiečiams. Jie šimtmečiais veržėsi į rytus. Buvo karą pralaimėję, tai negalėjo atvirai kariauti. Bet atsirado vienas generolas – Bermondt-Avalov. Gerai vokiečių apginkluotas, jis su savo daliniais irgi norėjo užvaldyti Lietuvą. Jo daliniai vadinosi bermontininkais.

       Karai su bolševikais. Bolševikų raudonosios armijos daliniai buvo toliausiai įsiskverbę į Lietuvą. Buvo paėmę Vilnių, dalį Aukštaitijos, Žemaitijos. Svarbesnės kautynės su bolševikais buvo prie Kėdainių. Ten žuvo pirmasis karys dėl Lietuvos laisvės – Povilas Lukšys. Kitos kautynės buvo prie Alytaus, Panevėžio, Kurklių, Kupiškio, Zarasų. Bolševikai buvo išvyti iš Lietuvos net už Dauguvos upės. 1920 liepos 12 Lietuva pasirašė sutartį su Sovietų Sąjunga. Sutartimi Sovietų Sąjunga pripažino Lietuvos nepriklausomybę su Vilniumi, Ašmenos, Lydos, Gardino miestais ir atsisakė nuo buvusių valstybinių ryšių su Lietuva.

       Karas su bermontininkais. 1919 liepos 26 į Lietuvą įsiveržė bermontininkai. Jie susitelkė apie Šiaulius, labai plėšė gyventojus. Lietuvos kariuomenė bermontininkus sumušė 1919 lapkričio 21-23 prie Radviliškio. Jauna Lietuvos kariuomenė paėmė didelį karo grobį, ginklų ir amunicijos, lėktuvų. Bermontininkų pasitraukimą iki pat sienos palydėjo Lietuvos kariuomenė, neleisdama plėšikauti, atimdamas jų karinį turtą.

       Karai su lenkais. Kai Vilnių buvo paėmę bolševikai rusai, lenkai čia įsiveržė 1919 balandžio 19 ir nenorėjo jo Lietuvai grąžinti. Jie net ėjo tolyn. Lietuviai gynėsi. 1920 vasarą, kai įsikišo kitos valstybės, lenkai pasitraukė iš Vilniaus, bet tų pačių metų rudenį vėl užpuolė. Pirmos didesnės kautynės buvo ties Seinais. Paskui buvo derybos Seinuose. Pasirašyta Suvalkų sutartis. Vilnius buvo priskirtas Lietuvai. Bet tuo pačiu metu generolas Želigovskis užėmė Vilnių. Lenkai veržėsi gilyn į Lietuvą. Lietuvos kariuomenė juos sumušė prie Giedraičių ir Širvintų. Lietuviai norėjo žygiuoti į Vilnių, bet lenkų gelbėti stojo Tautų Sąjunga. Ji liepė nutraukti karą ir nustatė demarkacijos liniją. Vilnius jau atiteko lenkams.

       * * *

       Laisvės karai kėlė tautos idealizmą. Moksleiviai veržte veržėsi savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Kai 1923 metais buvo Klaipėdos išvadavimo žygis, iš Telšių gimnazijos išėjo visi vyresniųjų klasių mokiniai.

       Taip Lietuva apgynė savo laisvę ir sukūrė nepriklausomą valstybę.

       (Panaudota medžiaga „LITUANIKA“, N.Y. 1979, p. 243-244)
       Paruošė Antanas Jonkus

Atgal