Marija Zavjalova, Antanas Jonkus

Lietuvis apgynė filologinę disertaciją Maskvoje

2005 metų vasario 1 d. Rusijos mokslų akademijos (RMA) Slavistikos institute (Maskva, Leninskij prosp. 32a, korpusas B, auditorija 901-902) vyko disertacijos „Mitologinių konceptų leksinė semantinė analizė: „žuvies“ simbolika baltų-slavų tradicijoje (pasitelkiant indų-iranėnų duomenis)“ gynimas. Disertantas –Lietuvos mokslininkas – Dainius Razauskas. Paskutiniu metu Dainius Razauskas dirba žurnale „Liaudies kultūra“ vyresniuoju redaktoriumi.

Mokslinio darbo vadovas – žymus tyrinėtojas, beje daug nuveikęs ir baltistikos srityje, akademikas Vladimiras Nikolajevičius Toporovas. Oficialūs oponentai – filologijos mokslų habilituotas daktaras, profesorius Sergejus Nekliudovas (Maskva) ir filologijos mokslų daktarė, docentė Vanda Kazanskienė (Sankt-Peterburgas).

Disertacijos gynimas praėjo gana sklandžiai. Oficialūs ir kiti oponentai palankiai vertino atliktą mokslinį darbą. Visus patenkino disertanto atsakymai į kritines pastabas: vienas iš jų autorius savikritiškai pripažino teisingomis, kitas jis taktiškai paneigė. Visi iš dalyvavusių Disertacinės tarybos narių (15 asmenų) balsavo „už“.

Šis atvejis ypatingas tuo, kad filologinį darbą gynė ne filologas, o matematikas (Dainius baigė VU matematikos fakultetą), kuris pats, savarankiškai perskaitęs milžinišką filologinės literatūros kiekį, pasiekė atitinkamą mokslinį lygį. Todėl galima buvo abejoti, kad visi Tarybos nariai palankiai žiūrės į jo darbą: ir tai, kad jis neturi akademinio išsilavinimo šioje srityje, ir tai, kad jis yra užsienietis (ne “savas”), apskritai mažai pažįstamas, sudarė daug keblumų. Ir tuo labiau pažymėtinas geras rezultatas, kad, nepaisant minėtų aplinkybių, jo darbas buvo taip aukštai įvertintas. Manau, kad šitą sprendimą visgi nulėmė būtent darbas ir disertanto asmenybė, o ne vadovo,žymaus mokslininko Toporovo vardas.

Tas faktas, kad šis gynimas įvyko Slavistikos institute,neturėtų nieko stebinti, kadangi Toporovo darbai tikrai labai paveikė disertanto veiklą ir didele dalimi nulėmė jo mokslinę kryptį, be to jis plačiai cituoja kitų minėto instituto bendradarbių darbus ir šiuo atžvilgiu jo disertacija yra (ir buvo pripažinta per gynimą) vienu iš labiausiai atitinkančių Maskvos semiotinės mokyklos tradicijas darbu.

Disertacijos gynimo Maskvoje faktas įdomus dar ir tuo, kad tai pirmas toks atvejis po ilgalaikės pertraukos: po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Maskvoje nebeliko nei studentų, nei t vadinamųjų aspirantų. O anksčiau disertacijų gynimas ir studijos Maskvos aukštosiose mokyklose buvo lietuviams įprastas dalykas.

Būtina pažymėti, kad autoriaus nuopelną sudaro tai, kad jis surinko labai turtingą baltų ir slavų tradicijų medžiagą (baltiškoji dalis iki šiol buvo mažai prieinama Rusijos tyrinėtojams ir dėl to darbas įgauna atskirą vertę), gausią literatūrą apie žuvies simboliką praktiškai visose pasaulio mitologinėse tradicijose, aptiko ir surūšiavo visas žuvies sąvokos (“koncepto”) semantikos sudedamąsias dalis, visus mitologinius motyvus, kuriuose dalyvauja žuvis. Šio žuvies semantinio “modelio” pagrindu tikrai galima rekonstruoti mito-poetinį universumą baltų-slavų tradicijoje plačiame indoeuropietiškame kontekste.

Atgal