Vladimiras Kulakovas

Baltai organizavo Rusią kaip stabilumo garantą

Kas sukūrė Rusios valstybę? Ц Yra normaniška, baltiška, patriotinė/rusų/ versijos. Archeologai palaiko normanišką teoriją. Ką apie tai galvoja istorijos mokslų daktaras, Archeologijos instituto bendradarbis Vladimiras KULAKOVAS ? Štai ką jis papasakojo ДIzvestijųУ apžvalgininkui.

- Viskas prasidėjo ne 862 metais, kai pagal metraščius Дbroliai variagaiУ įkūrė Rusią, o žymiai anksčiau. Jau pirmaisiais m.e. amžiais Baltijos krantų Ц ne tik pietinių, bet ir šiaurinių Ц gyventojai siekė užmegzti ryšius su Rytų Europa: ši buvo grūdų aruodas Baltijai, Skandinavijai ir kitiems tuometinės barbariškos Europos regionams. Stengdamiesi pajungti tas žemes (pirmiausia Padnieprio teritoriją), tenai maždaug apie 250 m.e. metus įsiskverbė gotų ir gepidų gentys. Aktyviai prekybinius ryšius su Rytų Europa V-VI a. Ėmė plėtoti ir prūsų pirkliai. V m.e. amžiuje tolimoje Kinijoje jau plačiai buvo žinomas ir naudojamas Baltijos gintaras. Aišku, jie ten buvo pristatomas ne sraigtasparniu, o pirklių karavanais Ц upių prekybiniais keliais.

Būdama tvirtu prekybinių santykių tarp Baltijos ir Rytų Europos pagrindu, gintaro prekyba jau VIII m.e. amžiuje stimuliavo Baltijos proto-miestų augimą; šie kūrėsi kaip prekybos su Rytais centrai. Aš turiu omenyje prekybos ir verslų centrą Truso, įkurtą VII-VIII a. Riboje; jis buvo į pietus nuo dabartinio lenkų miesto Elblongo. To centro miestelėnus sudarė prūsai, kitų baltų skilčių atstovai, Gotlando salos skandinavai ir, sprendžiant iš visko, vakariniai slavai, tarnavę pameistriais keramikos dirbtuvėse.

Pagrindines prekybines operacijas iš Truso į Rytus ir Šiaurę vykdė Gotlando ir Prūsijos pirkliai. Gotlandą atstovavo daugiausia moterys Ц tai liudija gausūs kapai su turtingomis įkapėmis. Vėliau, IX a. Truso per vikingų antpuolius buvo sugriautas (lenkų archeologų kasinėjimai atskleidė to sunaikinimo pėdsakus), tada iškilo naujas prekybos ir amatų punktas Kaupė (dabartinio Zelenogrado rajone, Kaliningrado sritis). Greta su kitais Pabaltijo proto-miestais Kaupės gyventojai aktyviai prekiavo su Rytais. Pradžioje prekyba užsiiminėjo išimtinai baltų, tiksliau, prūsų pirkliai ir kariai, bet IX a. Viduryje iniciatyvą perima gotlandiečiai, kurie variagų vardu tapo žinomi slavų gentims Rytų Europoje ir kuriuos aprašo rusų metraščiai. Taip Rytų Europos prekybos keliuose atsiranda normanai, arba variagai, arba vikingai. Aš netgi formuluoju hipotezę, kad žodis ДRusСУ yra vakarų baltų kilmės, jis susijęs su prūsų žodžiu ДirtiУ. Pačioje pradžioje skandinavai, kaip ir vakariniai slavai, vikingų judėjime į Rytus vaidino tik antraeilį vaidmenį.

- Iš kur tai žinote?

- Patys ankstyviausi sidabrinių arabų monetų dirhemų lobiai, atgabenti iš Vidurinės Azijos per būsimąją Rusiją, susikaupė būtent prūsų areale. Dirhemai buvo Rytų pirklių mokestis už prūsų gintarą. Štai tie ankstyviausi lobiai (VIII a. pabaiga Ц IX a. pradžia ) ir liudija, kad prekybiniai keliai ėjo per būsimosios Rusios teritoriją. Kartoju: kaupėsi tie lobiai ne Skandinavijoje, o Kaliningrado srityje. Paskui iniciatyvą perėmė Gotlando pirkliai, ir jie kartu su prūsais ir kitais Baltijos tautų gyventojais pasirodo šiaurės-vakarų Rusioje (tarp jų, aišku, buvo ir vakarinių slavų Ц vikingai nors ir buvo internacionalistinis sąjūdis, slavai jame nevaidino svarbaus vaidmens). Po to atsiranda ir RusС.

- Taip ir atsiranda?

- Na taip. RusС kaip ankstyvasis valstybinis darinys ir pradžių buvo organizuota kaip Rytų prekybos kelio stabilumo garantas. Tik vėliau pirkliai ir kariai suvokė, kad be prekybinių operacijų dar galima iš vietinių rytų slavų rinkti duoklę. Taip ir atsirado RusС.

- Išeina, kad normaniškoji teorija, Ц o jos esmė paprastai šnekant yra tokia: į Rusią buvo pakviesti valdyti Riurikas, Sineusas ir Truvoras, Ц iš viso neteisinga?

- Paprasčiausiai nėra jokių konkrečių faktų apie tuos brolius, niekur neužfiksuotas jų iškvietimas (mani nuomone, jie patys nusprendė prekiauti su Rytais ir tuo reikalu buvo organizuota RusС). T.y. visame prekybos kelyje buvo įkurtos faktorijos, privalėjusios kontroliuoti karavanus. Faktorijose galima buvo pernakvoti, apsirūpinti vandeniu, valgiu... Tuo pačiu jos saugojo kelius, kad vietinės gentys neužpuldinėtų karavanų. Pradžią tam davė prūsų (baltų) pirkliai, vėliau prisijungė vakariniai slavai ir Gotlando skandinavai, o dar vėliau Ц ir kiti skandinavai (danai, norvegai) ėmė dalyvauti toje prekyboje. O Rusios įkūrimo idėjos iniciatoriai, mano galva, buvo baltai.

- O Riurikas, Sineusas ir Truvoras buvo tik legenda?

- Žinoma. Tai legendiniai apibendrinti vaizdiniai.Rioriks senąja islandų kalba reiškia Дšlove turtingasУ (tipiška senųjų vikingų pravardė). Beje, būtent iš Riuriko savo pavardę kildino Nikolajus Rerichas. Sineusas Ц senas baltiškas arba prūsiškas žodis ДseniūnasУ.

- Vis dėlto Ц kas per žmonės atvyko į Rusią? Baltai, skandinavai?

- Vikingai buvo internacionalinis sąjūdis. Ten buvo ir baltai, ir skandinavai, ir vakariniai slavai. Vienareikšmio atsakymo negali būti. Lygiai taip mes negalime tvirtinti, kad senoji rusų tauta Ц tai vien tik slavai. Pažvelgę į vardų sąrašą pirmuose rusų kunigaikščių sutartyse su Bizantija (941-944), pamatysime, kad ten slaviškų vardų mažiau penktadalio Kunigaikščio Igorio bojarinų tarpe buvo ir prūsai, ir skandinavai, ir tiurkai, ir baltai, ir ugro-finai... Mes, rusai skirtingai nuo germanų ar prancūzų, esame internacionalinė tauta.

- Bet kiti mano, kad valstybingumą į Rusią atnešė ne tie ДateiviaiС, kad jis buvo jau ir anksčiau...

- Tai gerai žinoma patriotinė versija. Jos kadaise laikėsi Lomonosovas. Aplamai negalima kalbėti apie valstybingumo atnešimą ar neatnešimą. Valstybė Ц tai ne penkių kapeikų moneta kišenėje, jo neatneši. Jei nesusiklostė valstybingumo sąlygos, jis ir neatsiras. Šiuo atveju variagai pasitarnavo valstybės kūrimo detonatoriumi: jeigu jie būtų pareikalavę iš genčių duoklę, o šios būtų atsisakiusios ją mokėti, valstybė nebūtų atsiradusi. Bet gentys pakluso, jos panoro stabilumo.

- Bet vis dėlto skaudu suvokti, kad rusai pakluso kažkam svetimam. Ėmė mokėti duoklę...

- Kur ten! Duoklę lengviau mokėti svetimam, negu savam. Savam niekada taip lengvai nepaklūstama. Gi svetimam paklusti neapmaudu.

- Išeina, kad tai nebuvo pavergimas?

- Gink< dieve, jokiu būdu. Ko gero čia galėjo būti savotiškas samdymas pagal susitarimą.Sakytume, Riuriką galėjo pakviesti būti trečiąja šalimi, teisėju... Pakvietė jį panašiai kaip vėliau į Novgorodą pakvietė Aleksandrą Nevskį. Juk jis buvo pakviestas į Novgorodą kaip kunigaikštis pagal susitarimą. Jis privalėjo keletą metų eiti kunigaikščio pareigas, o pakui pasiimti ДalgąУ ir išeiti. Tokiu pat būdu buvo pakviestas ir Riurikas. Kitas dalykas, kad jis sutarties nevykdė /.../

- Ar šitą versiją patvirtina kasinėjimai, kuriuos jūs atliekate Kaliningrade?

- o kaipgi. Ryšiai su Rytų Europa užfiksuoti nuo IX a. pradžios. Ir ne tik Kaliningrado srityje, bet pietryčių Baltijoje. Aš dirbau Lenkijos teritorijoje, žinau lietuvių kolegų kasinėjimus... Pradedant IX a. čia ima ryškėti rytų slavų pėdsakai. Tas faktas, kad gintaras keliauja į Rytus, įrodo, jog buvo prekybinis kelias per būsimosios Rytų Europos teritoriją. Iš pradžių Senoji Rusia egzistavo kaip Rytų prekybos garantas, tuo keliu gintaras ėjo į Rytus, net iki Kinijos. O vėliau tas garantas virsta valstybe, kurioje kunigaikštis su variagų družina renka duoklę iš pavaldžių gyventojų; pastarieji laisva valia paklūsta. Gyventojams reikėjo tvarkos, reikėjo kunigaikščio, valstybinės sistemos.

- O gintaras atliko pinigų vaidmenį?

- Na, ne pinigų, o tik paklausios prekės. Jis pavadavo pinigus. Beje, jį dabar taip ir vadina; ДBaltijos auksasУ. Vikingų epochoje Baltijos auksas buvo kvazi-pinigai.

- Ir galima teigti, kad ДBaltijos auksasУ stimuliavo valstybės atsiradimą Rusioje?

- Aplamai Ц taip. O vėlesniu laikmečiu jiems (variagams) patiko gyventi Rytų Europoje: erdvė, derlinga žemė viduriniame Padniepryje. Askoldas ir Diras užgrobia Kijevą, paskui ten atvyksta Olegas, ir viskas užvirė.

Kaip matote, čia nėra nei normanizmo, nei antinormanizmo, nei neapykantos, nei meilės skandinavams... Skandinavų buvo ten viso saujelė. Tai buvo tikras internacionalas. Lygiai kaip ir senųjų rusų tautybė: tai ne tik slavai. Ten buvo tiurkai, ugro-finai, baltai, chazarai, šiaurės Kaukazo tautos (osetinai-alanai)... Ir visiškai aišku, kad slavai nesudarė aristokratijos daugumos. Viską lėmė situacija. Sakysime, Vladimirui Sviatoslavovičiui, valdžiusiam X a. pabaigoje, prireikė raštingų žmonių (nes jis užmezgė santykius su Bizantija). Jis ieškojo ir surado raštingų žmonių. O kas jie buvo Ц jam vis tiek. O, sakysime, Olegui reikėjo aršių ir godžių karių. Ir jis rado jų.

Negalima žiūrėti į istoriją šiuolaikinio žmogaus akimis ir perkelti į praeitį savo etninį prieraišumą ar neapykantą. Kažkas nemėgsta normanų todėl, kad jie Ц ne rusai. Bet situacija buvo tokia; kai tik vikingas, skandinavas patekdavo į Kijevo kunigaikščio veiksmų zoną, jis iškart tapdavo rusas. Aplamai etnonimas ДruskijУ - būdvardis. Prie jo savaime šliejasi dar kita kalbos dalis: ruskij variag, ruskij tiurk, ruskij balt... Ir tikrai rusiška, jungianti idėja Ц bendras rusų valstybės bendras darbas (nesvarbu, slavai jie ar ne) krašto naudai. Rusas Ц tai ne savęs įvardinimas, o žmogaus dalyvavimas mūsų valstybingume. Juodu ant balto tai įrašyta metraštyje (PovestС vremenych let): Ir susirinko įvairios tautos, ir variagai Kijeve ir pasivadino ДRusСУ.

http://www.inauka.ru/history/article39999.html

(Sutrumpintas vertimas iš rusų kalbos)

Atgal