Atgal

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBA

ŽURNALISTO PROVOKACIJA


    Labai mus nustebino DELFI portale paskelbtas Andriejaus Žukovskio straipsnis "Vasario 16-oji Maskvoje: himnas iš lapelių, kalbos rusiškai bei nutylėta istorija". Straipsnis parašytas ištisai tendencingai, dergiant viską ir visus: Maskvos lietuvių bendruomenę, jos pirmininką Kiprą Mažeiką, LR ambasadorių, bibliotekininkę, net niekuo dėtas mergaites: ...aplink šmėžavo lietuvaičių tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos (gal merginos pasisavino kitų, tikrų lietuvaičių drabužius). Tokį žurnalisto elgesį net sunku paaiškinti. Tokį tulžingą rašinį, įžūlų garbingų asmenų įžeidinėjimą jis galėjo sukergti tik pagal kažkokio piktanoriško boso užsakymą.

    Kai kurias mintis jam galėjo pakišti ir kai kurie nepatenkinti maskviečiai: čionykštė lietuvių bendruomenė po ilgų sąstingio metų, sukruto, išsirinko naują, energingą pirmininką (Kiprą Mažeiką) ir ėmė veikti. Gi nušalintieji nuo sąstingio valdžios veikėjai dar nenurimo, stengiasi naujai valdybai kaišioti pagalį į ratus. Tarpusavio ginčuose išgirstu (ir visai kitokiu adresu pavartotu) žodžiu gadiušnikas A.Žukovskis išdrįsta ciniškai pavadinti Lietuvą. Čia jau įžūlumo viršūnė. Koks lietuvis, išgirdęs tokį Tėvynės niekinimą, neįsižeis!?

    Klastingai autorius eksploatuoja ir antirusišką temą. Jis visai nesusipažinęs su vietine lietuvių bendruomene, jos istorija. Maskvos lietuvių bendruomenė gimė Jurgio Baltrušaičio namuose (keista, kas A.Žukovskis neišplūdo ir to poeto už jo rusiškas eiles?). Čia Sąjūdžio metais veikė jaunimo klubas Atžalynas. Prie tų namų rinkdavosi lietuviai perversmo (pučo) metu, su savo namų gamybos vėliavomis (pagamintų vėliavų dar nebuvo) jie Naujajame Arbate įsijungdavo į draugišką rusų demokratų koloną ir žygiuodavo į Maniežo aikštę, kur paprastai vykdavo masiniai mitingai. Skambėjo lozungai: Doloj ruki ot Litvy KPSS zapretitj, Niet diktature...

    Šį Vasario 16-osios minėjimą tautiečiai stengėsi padaryti iškilų. Tai ne vakarėlis tarp savųjų kokioje Airijos ar Ispanijos provincijoje. Į šventę buvo pakviesti LR Ambasados darbuotojai, o taip pat kitų tautinių bendruomenių atstovai, Maskvos institucijų darbuotojai. J.Baltrušaičio namuose paprastai lankosi Maskvos visuomenė, maskviečiai rusai, kuriuos vadiname Lietuvos draugais. Ir kokia, visiems suprantama kalba į publiką turėjo kreiptis kalbėtojai!?

    Vienintelis vedančiųjų (moderatorių) nusikaltimas per iškilmes tai, kad jie neapsiribojo šaltu, oficialiu žodžiu šventės proga, o leido sau asmeninius, taip sakant, lyrinius prisipažinimus, deklamavo eiles, apsikeitė draugiškomis replikomis su estais, latviais ir pan. Tai tik pagyvino šventę. Tik A.Žukovskis kažkodėl veda nesuprantamą dialogą ne su šventės dalyviais, o su kažkokiais vietnamiečiais, su kažkokiu Žiustenu Kimpalu iš Kongo. Kodėl anie turėtų suprasti mūsų lietuvius, jei jų nesuprato pats A.Žukovskis?

    Ar dažnai Lietuvos politikai ir žurnalistai lankosi pas Rusijos lietuvius? Žinia, patogiau jiems važinėti į Vokietiją, Angliją, Airiją... Ar jie domėjosi, kas tie lietuviai Maskvoje, Rusijoje? Ar jie žino, kad tarp jų yra nemažai Sibiro tremtinių vaikų, vaikaičių? Jie paprastai gyvena užmiestyje, provincijoje, nes tuometinė Maskvos (ir Lietuvos) valdžia neleido jiems apsigyventi nei Lietuvoje, nei Rusijos sostinėje? Nestebėtina, jei tarp tų Rusijos platybėse išblaškytų tremtinių palikuonių pasitaiko žmogus, kuris nėra matęs ar girdėjęs Lietuvos himną? Tyčiotis iš žmonių, rodyti pirštu į giedančius himną iš lapelių tiesiog nepadoru. Ar A.Žukovskis yra kalbėjęs nors su vienu Sibiro tremtiniu, kuriam lietuviška mokykla nė nesisapnavo?

    Ar A.Žukovskis žino, kad pirmasis Maskvoje (1990-ais) surusėjusius lietuvaičius ėmė mokinti lietuviškai (sekmadienio mokyklėlėje J. Baltrušaičio namuose) būtent jaunas rusas entuziastas Nikolajus Michailovas? Tas pat Nikolajus ėmėsi iniciatyvos steigti Lietuvių kultūros centrą Jurgio Baltrušaičio namuose. Kas iš Lietuvos aspirantų lituanistų nežino Lietuvai nusipelniusių mokslininkų: a.a. V.N.Toporovo, Viač.Vs. Ivanovo ir baltistų ir slavistų. Ir kaip tokiame kontekste skamba žurnalisto pašaipa: Rusai vis dar broliai? (riebiu šriftu išskirta paantraštė).

    Maskvos lietuvių branduolį sudaro daugiausia pensininkai su kukliomis pajamomis. Į pobūvį paprastai jie atsineša savo skanėstų, namų gamybos vyno, kuriuo vaišina vienas kitą. Šį kartą Bendruomenės valdybą jiems surengė mažą banketą iškili aplinka, serviruoti stalai.Čia reikia paaiškinti, kad vaišes ruošė patys bendruomenės nariai: nešė iš parduotuvės produktus, kruopščiai dengė, serviravo stalus. O pagal žurnalistą išeina, kad žmonės susirinko lyg į labdaros vakarienę nemokamai suvalgyti šakočio gabaliuką,... iš išdėliotų lapukų padainuoti mylimą emigrantų dainą ...

    Autorius pabarė ir LR Užsienio reikalų ministrą p. Vygaudą Ušacką (nenurodydamas jo kaip ministro pareigų), neva, jis bijo priminti istoriją, nes galime įžeisti rusus, nes Lietuva turi ieškoti kompromisų. Gal žurnalistas vykdė dar ir kitą, kažkokios politinės grupuotės užsakymą.

Atgal

Hosted by uCoz