Atgal

Antanas Jonkus

Mintys prieš susirinkimą.

 

Primename, kad dabartinė Bendrijos valdyba buvo išrinkta per ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą 2002 metais. Tuomet Bendrijoje pagal sąrašus (bendrijos nario mokestį sumokėjusių) buvo 121 narys, susirinkime dalyvavo 57 nariai.

Valdybos darbas per ataskaitinį laikotarpį buvo įvertintas (balsuojant) patenkinamai.

Baigiant susirinkimą ponas J.Budraitis tada perdavė LR ambasadoriaus linkėjimus,pagyrė tautiečius, kad nebesivelia į smulkius ginčus. Ragino bendrijos narius nukreipti jėgas į vieną rezultatą, kvietė vienybei, santarai. Siekti, kad mūsų (Maskvos lietuvių) gyvenimas būtų prasmingas.

Ponia Birutė Nenartavičiūtė išsakė savo susižavėjimą, kad vis dėlto tiek daug žmonių susirinko. Bet valdybos darbe, - sako ji, - planingumo trūko. Jos darbas turėtų būti atviresnis, dažniau reikia atsiskaitinėti. Išsakydama savo mintis dėl tolimesnės bendrijos veiklos, ji siūlo neužmiršti Lietuvių Chartos. Buvo ir kitų vertingų pasiūlymų.

 

Ką galima pasakyti apie valdybos darbą per tuos septynerius metus? Kaip buvo vykdomi tie susirinkime išsakyti priesakai? Valdybos posėdžiuose jau nuo pat pradžios prasidėjo nesutarimai, kivirčai. Tuos nesveikos nuotaikos neužilgo persidavė ir visai diasporai.

Maskvos lietuvių  kultūros bendrijos raida (gal atžangi raida?) vis labiau tolo nuo lietuviškų institucijų, nuo tautinių tradicijų.  Dar visai neseniai, prieš porą mėnesių vienas iš Bendrijos lyderių, būtent p. A.Vinčiauskas  per susitikimą su TMID specialiste p. Valentina Keraminiene pareiškė:

- Jeigu jūsų departamentas negali  skirti pinigų (kalba ėjo apie vaišes buvusiems kariams), tai apie ką mums su jumis kalbėti? (Suprask: kokie dar gali būti tarp mūsų santykiai?)

Susimąsčiau apie Maskvos lietuvių bendrijos (MLKB) statusą. Jis labai miglotas. Retkarčiais pasirodančiuose skelbimuose J.Baltrušaičio namų vestibiulyje ar prie  Rūtos kavinės matėsi parašas MLKB valdyba. Tačiau už šių įstaigų ribų  afišuojama organizacija vadinasi kultūrinė autonomija (ji formuojama ir finansuojama pagal RF įstatymus). Buvusių kolegų, MLKB aktyvistų paklaustas, kas įeina į kultūrinės autonomijos valdybą, A.Vinčiauskas atsisakė patikslinti. Taigi mums, eiliniams diasporos nariams nebeaišku, kas mums vadovauja: seniai (2002 m.) išrinkta Bendrijos taryba ar kažkokia, nariams nežinoma autonomijos taryba. Per retus renginius lietuviai mato tik valdžios vertikalę: Sigitas Jucaitis Antanas Vinčiauskas. Pastarieji, pagal jų pasisakymus, atlieką milžinišką darbą. Paklaustas, kodėl jiedu nebendradarbiauja su MLKB valdybos nariais, A.Vinčiauskas padarė liaudišką gestą pridėjo nykštį prie lūpų ir pamojavo likusiais pirštais (atsieit, jie tik burną aušina).

Primenu, kad Bendrijos tarybą, išrinktą 2002 m. kovo 16 d., sudaro 9 žmonės: Danutė Anisimova, Danguolė Balčiūnaitė, Sigitas Jucaitis (pirmininkas), Tamara Lurytė, Kristina Momziakova, Birutė Nenartavičiūtė, Antanas Petronis (mirė 2004 m.), Antanas Vinčiauskas, Robertas Virbickas. Buvo išrinkta dar solidi etikos komisija ir revizijos komisija, apie kurių veiklą neteko girdėti.

Nuolat tenka girdėti  MLKB valdybos narių nusiskundimus, kad lyderių dvejetas (A.Vinčiauskas ir S.Jucaitis) nesiskaito su kitų valdybos narių nuomone, juos ignoruoja.

Savaime suprantama, kad darnos, susiklausimo stoka labai atsiliepia į renginių kokybę. Tai stipriai jautėsi ir per paskutinį renginį (Vasario 17-ąją). Didžiąją koncerto dalį sudarė: karaimų atstovo pianisto Aleksandro Maikaparo, vokiečių bendrijos akordeonisto Viktoro Zavediajevo atlikti muzikiniai kūriniai, ruso Pavlo deklamacija. Gi mūsiškių ansamblis Banga atrodė kažkaip liūdnai,  skambėjo minoriškai. Ir publiką pakilti per paskutinę dainą paragino ne pakilus dainavimas, o fotografo Vytauto gestas ranka pakilkite, prisijunkite!

Priekaištų būtų ir dėl etikos (dėl diskretiškumo neminėsime pavardžių ir faktų) ir dėl kalbos kultūros. Aplamai dėl kalbos perlų galima būtų gėdinti beveik kiekvieną MLKB literatūrinį kūrinį, tarp jų ir Maskvos lietuvių naujienas. Keista, diasporoje yra ne vienas lituanistas, tačiau jų pagalba nesinaudojama! Štai, pavyzdžiui, mokytoja Nijolė išmokina, kaip matėme, gražiai lietuviškai kalbėti  rusų tautybės žmones. O lietuvaičiai kalba ir rašo su grubiomis klaidomis. Gėda mums, lietuviams, kalbėti žargonu!

 

LR ambasadorius per paskutinę Vasario 16 šventę mandagia forma išsakė tris palinkėjimus Bendrijai (iš tikrųjų tai  kritikos punktai):

1) Į Maskvą ir regioną atvyksta ir dirba Lietuvos verslininkai. Juos galima būtų įtraukti į Bendrijos veiklą ir tuo būdu įleisti į ją šviežio kraujo. Bendrija iš tikrųjų sukriošo ir labai jaučiasi būtinybė ją atjauninti.

2) Kuriasi įvairios lietuviškos organizacijos, pavyzdžiui, jaunimo bendrija. Kodėl nėra su jomis sąveikos, lyg jų išvis nebūtų. (Išstojusi p. Genovaitė Žukauskaitė patvirtino: nėra kur atvesti vaikų, anūkų, kaip juos auklėti lietuviškai, jei nėra aplinkos? Esame pasmerkti, kad mūsų rusakalbius anūkus, atvykus į Lietuvą,  vadintų burliokais.)

 3) Bendrijos nariams trūksta tolerancijos. Tarp lietuvių yra įvairių pažiūrų, įvairių konfesijų, skirtingų charakterių asmenų. Tai neturi būti kliūtis bendrauti. Tik būdami tolerantiški, pakantūs vieni kitiems, galėsime palaikyti palankų lietuvio įvaizdį kitatautėje aplinkoje, sugebėsime vaisingai darbuotis savo diasporos ir Lietuvos naudai.

 

Tokios ir panašios mintys, tiesa, būdavo išsakomos ir seniau. Deja, iki šiolei vežimas nepajudėjo iš vietos. Tad rinkime naują valdžią ir pradėkime darniai veikti!

 

Atgal

Redaktorius Antanas Jonkus.

Tinklapius sudarė Vytautas Tutinas.

Hosted by uCoz