Laima Daunienė ir Antanas Jonkus

MŪSŲ VETERANAS – JONAS DAUNYS.

Mūsų veteranas J.Daunys

p.J.Dauniui įteiktas Garbės sidabro ženklas „Už nuopelnus“

J.Daunio leidžiamas „ARCHYVINIS ŽIDINĖLIS“. 2006 M. Istorinis-archyvinis leidinys Maskvos ir Rusijos lietuviams

Per šventes pas mus lankėsi p. Jonas Daunys su žmona Laima. Primename, kad p.Daunys yra vienas iš seniausių Maskvos lietuvių bendrijos narių. Ir pagal amžių – gruodžio 2 dieną jam suėjo 81-neri metai – nežinau ar rasime bendrijoje solidesnį vyrą. Pasakiau „solidus vyras“ ir patvirtinu. Energijos jam gali pavydėti jaunesni. Jis gyvena įvairiose vietose: prieš porą metų iš Maskvos persikėlė į Vilnių, bet dažnai buva gimtojoje Papilėje ir Maskvoje dažnokai apsilanko: negali užmiršti „kovos draugų“. Ir atvažiuoja kiekvieną kartą pas mus ne tuščiomis rankomis. Štai ir šįsyk jis atvežė maskviečiams paruoštą savo žurnalo „ARCHYVINIS ŽIDINĖLIS“ maketą, jį tiražavo ir per Nepriklausomybės šventę išdalino tautiečiams, padovanojo ambasados bibliotekai bei kultūros atašė p. Juozui Budraičiui.

Stebina darbo, kurį atliko J.Daunys, apimtis. Jis sudarė „Archyvinį kalendorių 2007 metams“, kuriame diena iš dienos aprašyti istoriniai įvykiai, susiję su Lietuva. Be mokslininko-archyvaro įgūdžių tokio darbo nepadarysi!

Leidinyje pateikiama įdomi archyvinė medžiaga „Visai slaptai“, susijusi su sovietų pasiruošimu okupuoti Lietuvą. Taip kad tikrai verta paskaityti.

Kaip jau minėjau, 2005 m. gruodžio 2 d. atšventė savo 80 metų garbingą jubiliejų. Ta proga paruoštą ir jubiliatui pašvęstą straipsnį (kuris berods nebuvo niekur publikuotas) žemiau ir pateikiame mūsų svetainės lankytojams.

* * *

Dabar Jono DAUNIO gyvenimas sukasi Maskvoje ir Lietuvoje (daugiausia Vilniuje ir Papilėje) tarp kelių sferų: kūrybos, filosofijos, kraštotyros, istorijos ir visuomeninės tautinės veiklos – ypač paskutiniuosius 15 metų. Atgimimo ir Sąjūdžio laikais įsijungia į lietuvišką kultūrinę, kūrybinę ir visuomeninę veiklą Maskvoje ir Lietuvoje. 1990 m. pakviestas į Lietuvių kultūros kongresą Vilniuje skaito pranešimą apie kultūrą bei civilizaciją politikoje. Publikuojasi spaudoje: “Literatūra ir menas” 1987, “Merkio kraštas”

1992, “Žemaičių saulutė” 2000, “Respublika” 2001, “Lietuvos aidas” 2002, “Pasaulio lietuvis” 2003 ir kt. Vienas iš aktyvesnių organizatorių kuriant Maskvos lietuvių kultūros – vėliau “Židinio” – bendrijas; lietuviškos mokyklos Maskvoje tarybos narys.

1998-2003 rengia, redaguoja ir leidžia iliustruotą laikraštį “Informacinis Židinėlis”, skirtą Maskvos, o vėliau ir Rusijos lietuviams, kuris atspindi nūdienos įvykius ir aktualijas.

2000-aisiais pradeda rengti ir redaguoti iliustruotą periodinį leidinį "Archyvinis Židinėlis" Maskvos ir Rusijos lietuviams. Čia pateikia svarbiausius istorinius archyvinius įvykius, susijusius su Lietuva; primena artėjančius iškilių - primirštų ar net nežinomų - praeityje gyvenusių ar tebegyvenančių, studijavusių, dirbusių, kūrusių Rusijoje lietuvių jubiliejus; publikuoja savo tautiečių kūrybą bei prisiminimus; populiarina lietuviškus spaudinius.

1997 Maskvoje leidžiamas žurnalas “Moscovia” išleidžia Jono prisiminimų knygelę “Svetimoj šalelėj” Kęstučio Zabičio slapyvardžiu.

1998 – Tarptautinėje konferencijoje Maskvoje Diplomatinėje akademijoje skaito pranešimą “Lietuvių Rusijoje ir Maskvoje istorinės šaknys ir likimai”.

2000 metais Vilniuje išleistame išeivių iš Lietuvos, gyvenančių Rytų šalyse, kūrybos almanache “Balsai iš toli” publikuojami du Jono eilėraščiai.

Domisi Lietuvos istorine praeitimi ir kaupia archyvinę lituanikos medžiagą Karo istorijos ir kituose Maskvos archyvuose (bendradarbiauja su Lietuvos istorijos institutu teikdamas anotacijas iš surinktų XIX a. archyvinių dokumentų).

2004 m. Vilniuje “Versmės” leidykloje išleista 11-oji “Lietuvos valsčių” serijos knyga “PAPILĖ”, skiriama LIETUVOS tūkstantmečiui (1009-2009) ir kitoms reikšmingoms Lietuvai sukaktims paminėti, kurioje Jonas Daunys 865-878 p. publikuoja straipsnį “Papilės žemės užkampis – Zabikai” apie savo gimtojo kaimo istoriją ir likimą. “Papilės” knygos antroje dalyje publikuoja išsaugotus savo tėvo Antano Daunio (1899-1970) vaikystės ir jaunystės atsiminimus. 2005 02 09 Maskvoje J. Baltrušaičio namuose pristato “Papilės” knygą, ragindamas ir tautiečius bendradarbiauti su “Versmės” leidykla. Į ruošiamą “Laukuvos” monografiją atiduoda daug medžiagos apie neseniai mirusio Maskvoje tautiečio Kazio Kedaičio (1923-2002) turiningą veiklą.

Nuo 1985 m. vasaras leidžia gimtojoje Lietuvoje, mėgsta keliauti pėsčiomis, dviračiu, užsiima kraštotyra, sportuoja, žaidžia šachmatais, fotografuoja, daug skaito, namuose turi turtingą biblioteką.

Daunys Jonas – filosofijos m. daktaras, gimė 1925 metų gruodžio 2 dieną Zabikų kaime (Papilės valsčius, Šiaulių aps.). Gimė kaime, kurio nebėra, nes laikas padarė savo – karui, o vėliau melioracijai nušlavus išlikusias sodybas, ne kartą ir kaimo kapinaites buvo užsimota sulyginti su žeme. Didelių pastangų dėka - tik kraštiečiams pasiuntus signalą Maskvon, Jono įsikišimas padėjo jas išgelbėti. Ir taip tik kapinaitės išliko kaip paminklas visiems čia takus pramynusiems. Baigė šešis skyrius Draginių ir Papilės pradžios mokyklose. 1940-1941 mokėsi Viekšnių progimnazijoje ir Šiaulių gimnazijoje. Karas Joną su šeima nubloškė į Rusiją, vėliau į Kazachstaną (Alma Ata) iš kur 1943 03 mobilizuotas į sovietinę kariuomenę, 1944 m. pasiųstas į karo mokyklą; 1947 m. baigia Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją; 1954 Vilniaus universiteto teisės fakultetą. Joną traukia filosofija ir

1966 m. įstoja į Karo politinės akademijos Maskvoje filosofijos katedros adjunktūrą, 1970 apgina disertaciją tema "Visuomeninė psichologija ir karas (metodologinės problemos)" ir čia dirba filosofijos katedros dėstytoju.

1972 - 1980 dėsto filosofiją Kariniame finansų-ekonomikos fakultete prie Maskvos finansinio instituto, nuo 1975 - docentas.

1980 m. išeina į atsargą ir dar dirba: 1980-1984 - vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Karų istorijos institute; 1984-1989 - visuomeninių-politinių mokslų katedros docento pareigose dėsto filosofiją Centrinio SSSR aviacijos pramonės ministerijos kadrų kvalifikacijos kėlimo instituto aspirantams.

Vedė 1955 m. Vilniuje, kur gimė dukra Elena (1956) ir sūnus Algirdas(1959) . Nuo 1970 m. su šeima apsigyvena Maskvoje, kur 1998 m. mirė žmona Zoja. Turi du anūkus studentus – Dariją (Maskvos lietuvių jaunimo sambūrio aktyvistė) ir Aleksiejų. Sūnus Algirdas palaiko ryšį su tautiečiais ir nuolat talkina išleidžiant Maskvoje “Židinėlius”. Antrą kartą susituokė Lietuvoje 2001 m. su vilniete Laima, kuri lydi kelionėse ir darbuose.

Atgal