Atgal

Antanas Jonkus

Nacionalinį Diktantą rašėme ir Maskvoje

 

Apie diktantą ir rašymo sąlygas prieš 10 dienų sužinojau iš p. Birutės Nenartavičiūtės (Rytų kraštų reikalų komisijos pirmininkės), kuriai buvo atsiųstas laiškas iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento. Deja, pati p. Birutė išvyko Lietuvon gydytis, ir besidomintys diktantu vietos lietuviai niekur negalėjo surasti tikslesnių žinių: kas ir kur organizuoja diktanto rašymą. Tik paskutinę dieną mus pasiekė žinia, kad tuo reikalu užsiima LR ambasados darbuotoja p. Viktorija Urbonavičiūtė. Tik trims lietuvių bendrijos nariams pasisekė dalyvauti tose varžybose, nors norinčių buvo žymiai daugiau. Bet čia turbūt ne p. Viktorijos kaltė: vietinė lietuvių bendruomenė yra gerokai susiskaldžiusi, trūksta santarvės, susiklausymo.

 

Į Svečių namų kavinę, kur vyko rašymas susirinko, be minėtų trijų lietuvių Maskvos senbuvių, atėjo pora jaunimo atstovų (iš naujai kuriamos Jaunimo bendruomenės) ir keletas LR ambasados darbuotojų.

Man asmeniškai rašyti diktantą buvo sunku. Ne todėl, kad nemokėčiau kalbos. Laikau save raštingu, užsiimu vertimais, domiuosi naujovėmis leksikoje ir t.t. Matyt, trukdė dėl amžiaus sulėtėjusi reakcija. Keletą kartų teko kaimynės prie stalo klausti, koks žodis buvo ištartas, teko diktuojant praleisti ir paskui, pakartotinai diktoriui skaitant tekstą, įrašyti žodį. Rašančios moterys sakė galėjusios atsekti tekstą iš diktoriaus lūpų. Aš ir mokykloje nemokėdavau atspėti žodžio pagal sufleruojančiosios merginos lūpas. Gi dabartinėje būklėje, norint pažiūrėti kaip diktorius taria žodį, būtų reikėję nusiimti akinius, užsidėti kitus akinius žiūrėjimui į tolį, greit vėl keist akinius ir rašyti išgirstą žodį.

 

Paskubomis rašytą, pribraukytą tekstą teko, deja, neperrašytą įdėti į voką ir atiduoti p.Viktorijai, nes reikėjo skubėti į kitą renginį kitame miesto rajone į lietuviškas šv.mišias.

Įsivaizduoju, kad daugelis mano kolegų iš bendrijos nebūtų susitvarkę su tekstu. Vieni yra gimę ir mokęsi Rusijoje (tremtinių vaikai), kiti pramoko lietuvių kalbą per atostogas Lietuvoje, dar kiti, nors ir baigę mokslus Lietuvoje, nelabai ir stengiasi grynai lietuviškai kalbėti.

 

 

Nacionalinis Diktantas

Alma Karosaitė

TEISYBĖ

Teisybė ypatinga. Neįžūli, nedrastiška, neįkyri, ryžtinga. Sukčių užklupta ji neskėsčios rankomis, negūžčios pečiais, neūš kaip sugedęs radijas. Verčiau šypsniu palydės priešgyniaujančius archajiškajai idealo ieškojimo idėjai. Ji šąla niūrioje apmąstymų celėje, dreskiančia žąsies plunksna iš sąsiuvinio juodraščio į stebuklingąjį švarraštį perrašinėdama santūrius savo liudijimus. Jai, daugkartinei teismų dalyvei ir stebėtojai, natūraliai įgrysta ištęsti procesai, gąslių melagių sapaliojimai, bet teisybė nepratusi draskyti akių, tuščiai replikuoti, piktnaudžiauti įgimtu sąmoju. Įstabioji ginamųjų vienytoja pabuvojusi daug kur: ankštose knygrišyklose, pripelijusiuose buduaruose, samanotose lūšnose, išrūšiuotuose sąvartynuose. Teisybė yra susidūrusi su patiriančiais nuosmukį, prasnūduriavusiais posūkį, išgąstingai krūpčiojančiais per vidunakčio įmygį, kelintąsyk atsiduriančiais nusikaltimų sūkuryje. Ji drąsina save veiksmažodžiais: nesukežti, nenuliūsti, nepabūgti, neišsigąsti, nedūsauti. Pobūviuose teisybė mįslinga. Neūžaugos, žaliūkai, tuščiagarbiai nedrįsta jos šokdinti. Ji akimirksniu diagnozuoja, kas akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas šykščiausias materialistas, užsimaskavęs klastūnas, kas sutrūnijęs pūzras, visiškas puvėsis, nors vaizduoja tvirtybės įsikūnijimą. Kartais teisybė per ankstyvąsias rytines žinias strykčioja aplink televizorių, džiūgauja lyg išlošusi milijoną. Ji džiaugiasi įrodymų neprašančiu teiginiu, kadgi savaime galima būti teisiai, jei neužsiriši visaregių akių. Neteisybė, kad teisybę žąsinas nugnybė. Anot Tumo-Vaižganto, vienąkart prairus teisybės maišeliui, turėjo ir daugiau byrėti melo ar bent perdėjimo. Tą maišelį teisybė būtinai užadys pati, dailyraščiu uždygsniuos, kad įtariosios Temidės smilius neišlįstų per žiojinčią ir veikiai didėjančią skylę.

Atgal

 

Redaktorius Antanas Jonkus.

Tinklapius sudarė Vytautas Tutinas.

Hosted by uCoz