Antanas Jonkus

Dar kartą apie mūsų kalbos kultūrą

2007.10.24

Tautos kultūros savimonė – pirmiausia pasireiškia kaip kalbinė savimonė. Tautinis atgimimas daug kur prasideda gaivinant gimtąją kalbą.

Užteršta svetimybėmis, iškraipyta, atsilikusi mūsų kalba reiškia lietuvio tapatybės atsisakymą, jos naikinimą.

Mūsų kalbą labiausiai paveikė artimiausi kaimynai, lenkai ir rusai, kurių įtakoje ilgą laiką buvome. Aktyvus lenkinimas vyko XIV – XX amžiais. Mūsų tėvai ir senoliai dar pirmoje XX amžiaus pusėje sakydavo:

Zvanija varpai, Stovėjau prie zomato, Uždarė kapų bromą, Česlyvas smertis.

O maldaknygės arba Kantičkos buvo pilnos lenkiškų žodžių: afieravoti, apjovyti, archaniolas, blagaslovyti, cnata, cūdas, čysčius, čystas, griekas, griešyti, karonė, loska, mylastis, mūčelnykas, nobažnas, pakajus, sūdžia, ščyras,, viera, zokanas ir t.t.

Gi aktyvus rusinimas vyko XIX – XX amžiais.

Lietuvių kalba švietėjams aušrinininkams buvo pagrindinis lietuviškumo požymis, būtina tautos išlikimo sąlyga. Kalbininkas K.Būga rašė: „Kaip tai? Esmu lietuvis ir nemoku lietuviškai. Maža ką, kad baigiau gimnaziją rusų kalba, bet juk tai nebus lietuvių kalba, jei aš versiu, «на вокзал» „ant vokzalo“, jei sakysiu „atsiprovijo su opozdanija“, kaip tai jau sakydavo Peterburgo darbininkai lietuviai, su kuriais aš turėjau plačią pažintį. Ar mano lietuvio ambicija gali pakęsti, kad aš lietuviškai gerai nemoku? Ne, taip toliau negalima palikti!”

Labiausiai stebina tai, kad kasdieniniame maskviečių lietuvių gyvenime ir nūdien tenka išgirsti tokius barbarizmus:

„Aš statau klausimą šitaip“ (lyg klausimas galėtų stovėti ar gulėti);

„Kur randasi počtamtas?“;

„Ar vedėja yra pas save?“ (lyg vedėja galėtų nueiti aplankyti save pačią);

„Važiuoju į dačių“;

„Kame reikalas?“;

„Aparatas nesudirbo“ (= nesuveikė, rus. не сработал). Lietuvių sudirbti reiškia : subjauroti, sutepti, sunaikinti, sugadinti.

„Mūsų atsinešimas (suprask: požiūris) į gimtąją kalbą“ ir t.t., ir pan.

Šitaip darkančius gimtąją kalbą sunku pavadinti lietuviais. Tai pusiau lietuviai, pusiau rusai. Teisingiau būtų juos vadinti lietuvrusiais, lietuvgudžiais ar litvakais.

Atgal