Spalio 28 dienos vakarą Maskvos lietuviai rinkosi į �Svečių namų� konferencijų salę � čia jų laukė susitikimas su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke p. Regina Narušiene. Po vakarykščio gražaus koncerto Tautybių rūmuose ne visiems užteko jėgų vėl keliauti prikimštu transportu į didmiesčio centrą. Bet vis dėlto susirinko nemažas aktyvistų būrelis.

       Susitikimo pradžia lyg ir nežadėjo nieko naujo: nejauki apytamsi salė viešbučio palėpėje, užuot apvalaus stalo - �prezidiumo stalas� atitrauktas kuo toliau nuo publikos (lietuviai kaip ir rusai labai gerbia valdžią ir viršininkus). Bet jau pirmą akimirką susitikimą sušildė gyvas ir geranoriškas ambasadoriaus p. Antano Vinkaus žodis.

       Poniai I.Narušienei trumpai papasakojus apie PLB veiklą, susitikimo dalyviai ėmė aktyviai dėstyti savo pastabas ir kelti klausimus. Ryšium su prasidedančiu Tautinių mažumų ir išeivijos departamento reorganizavimu ir Išeivijos pervedimu į Užsienio reikalų ministeriją, nebeaiškus tampa lietuviškų mokyklų statusas įvairiose valstybėse (kam jos atsiskaitinės ir kas jomis rūpinsis), ypač rūpesčio kelia šeštadieninės mokyklos, pastarosiomis tikriausiai nesirūpins švietimo sistemos organai.

       Kitas pasisakymas lietė anksčiau spaudoje iškeltą problemą apie tai, kad LR ambasadose stambiose valstybėse būtų įsteigta tokia pareigybė, kurios darbuotojas specialiai dirbtų su lietuvių išeivija, rūpintųsi jos reikalais. Problema labai aktuali, - pareiškė p. I.Narušienė, - bet čia yra daug subtilybių. Pavyzdžiui, ambasada neturi teisės kištis į kitos šalies piliečių gyvenimą, nors jie būtų ir lietuviai. Tas klausimas bus nagrinėjamas jau sukurtoje komisijoje, į kurią įeina 8 PLB nariai ir 8 LR Vyriausybės nariai � ministrai. Komisijai vadovauti ėmėsi pats premjeras p. Kubilius. Prelegentė palietė ir labai aštrų išeivijai LR pilietybės klausimą.

       Susitikimo dalyviai klausinėjo viešnią apie pačius įvairiausius dalykus, pavyzdžiui, ar lietuviai susilieja (išnyksta) svetimame etnose, ar yra žymių mokslo ir meno veikėjų išeivijos tarpe. Paminėjus Greimo, Šimkaus pavardes, pasipylė siūlymai ką iš lietuvių įjungti į pasaulio įžymybių kolekciją. O dar išaiškėjo, kad Maskvos lietuviškoje mokykloje vienas mokinukas savo tinklapyje jau daro tokį katalogą.

       Ta proga Maskvos lietuviai prisiminė Hiutenfelde (Vokietijoje) 2009 metų pradžioje vykusį Europos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimą ir ten pasakytą programinę Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko kalbą, jo gražią mintį apie GLOBALIĄ LIETUVĄ. Idėja tikrai nuostabi. Tik gaila, kad žiniasklaidoje ta idėja, kiek žinau, nebuvo� smulkiau aptariama, nagrinėjama. Jei nieko nedarysime, ji gali ir likti tik gražia svaja.

       Maskvos lietuviai pareiškė, kad jie jau nebe tie bejėgiai (nuo sovietmečio nukentėję) 90-ųjų metų išeiviai, �rubliniai lietuviai�, o pilnaverčiai Globalinės Lietuvos dalyviai. Dabartinis �Lietuvių sąjungos� pirmininkas Kipras Mažeika į savo organizacijos veiklą stengiasi įtraukti verslininkus, įvairias organizacijas, jaunimą, kitų tautų studentiją, besimokančią Maskvoje lietuvių kalbą. Globalios Lietuvos daigai jau auga.

R.Narušienė ir K.Mažeika.
Susitikimo dalyviai.
Solveiga Valatkaitė ir Regina Narušienė.

Atgal