Atgal ( 4 / 2003 )

Mintys  apie  praėjusį  suvažiavimą

 

Dievas padalino pasaulyje gyvenančius žmones į tautybes ir rases tikriausiai tam, kad gyvenimas žemėje būtų gražesnis, kad kiekvienas žmogus rastų savo vietą, kad galėtų pažvelgti į save kitų akimis. Kad žemės tautos savo panašumu ir meile tik sau „nepaskęstų“, neieškotų tik savo naudos, kas gali privesti prie tokių blogų savybių kaip: pavydas, kerštas, priešingumas kitoms tautoms. Gyvenimo realybėje daugumą iš mūsų domina  ne tai kokios tautybės žmogus, o koks jis – protingas, darbštus, sąžiningas... Tačiau ir tautybės egzistavimas svarbus, kadangi tai daro žmogų savotišku, nepakartojamu, įdomesniu kitiems.

Buvo labai malonu gauti pakvietimą į Maskvoje rengiamą –ąjį Rusijos lietuvių bendrijų pirmininkų suvažiavimą. Nuostabu, kada matai tokį būrį žmonių, kurie yra vienminčiai daugelyje klausimų, tame tarpe svarbiausiame – lietuvybės išsaugojime tautiečiams, gyvenantiems ne Lietuvoje.

Nors Rusijos pasuose panaikinta grafa apie tautybę, visgi tai ne visada gelbsti nuo diskriminacijos. Piktina pasisakymai apie Lietuvą kai kurių politikos ir vietinių veikėjų, belieka tik apgailestauti dėl jų kaltinimų vienai ar kitai tautai, dėl jų nesupratimo mūsų noro išsaugoti savo kalbą, tradicijas, kultūrą.

Labai savalaikiškas ir svarbus nacionalinių kultūrinių autonomijų steigimas, tuo labiau kad tai leis mums aktyviau dirbti, turėti didesnę paramą iš vietos valdžios, suteiks platesnį teisinį statusą. Tuo pačiu atsiras didesnė galimybė darbui su archyvais ieškant tautiečių, gyvenančių ar gyvenusių mūsų krašte.

Nors ir liko daug klausimų, visgi puiku – pradžia padaryta, dabar viskas priklausys nuo mūsų aktyvumo, nuo mūsų noro kuo daugiau padėti savo tautiečiams. Manau, kad Vilniuje rengiamame Pasaulio lietuvių suvažiavime dar bus daug kalbama apie tai.

Gražus ir nuostabiai šiltas Maskvos lietuvių priėmimas, vadovaujant Birutei Nenartavičiūtei, leido mums greičiau apsiprasti svečiuose. Tiek daug dėmesio ir rūpesčio buvo mums suteikta, tiek renginių pravesta ir visa tai kelių dienų bėgyje. Manau, kad jei visi mes, lietuviai, būsime tiek pat energingi ir darbštūs, tai ir rezultatai mūsų darbų bus didesni.

Pabaigai norėtųsi palinkėti savo tautiečiams, kad niekada nenuleistų rankų. Sunku yra visiems, bet jeigu mes turime tikslą, tai ir siekime jo, ir tepadeda mums Dievas.

 

                                                Albinas Žalandauskas   

                                                „Gintaro krantas“, Vladivostokas

Hosted by uCoz