RUSIJOS LIETUVIAI PERSITVARKO

(Apie bendrijų atstovų suvažiavimą)

Lietuvių padėtis Rusijoje yra ypatinga. Visų pirma tai milžiniškas kraštas, apimantis dideles teritorijas Rytų Europoje bei Azijoje. Gi lietuviai gyvena ir turi savo bendrijas ne tik Maskvoje ir Sankt Peterburge, bet ir tokiuose nutolusiuose vienas nuo kito miestuose kaip Kaliningradas, Omskas, Novosibirskas, Krasnojarskas, Vladivostokas ir kt. Koordinuoti tų bendrijų, nutolusių viena nuo kitos  tūkstančius kilometrų, veiklą yra ypatingai sunku. Jau nekalbant apie silpną kompiuterizaciją Rusijoje (ne visose bendrijose yra elektroninis paštas), vangų pašto darbą ir kt.

Rusijos lietuvių bendrijų ryšis su Lietuvos institucijomis irgi buvo sporadiškas. PLB Seimui ir Departamentui  sunkoka būna bendradarbiauti su išsibarsčiusiomis po plačiąją Rusiją lietuvių grupėmis.

Galiausiai iškilo ir kai kurių juridinių problemų. Rusijoje tarp daugelio teisinių aktų buvo priimtas Įstatymas dėl nacionalinių kultūrinių autonomijų. Tarp kitko tas įstatymas suteikia nemažai teisių bendruomenėms, įkurtoms ir įformintoms pagal minėtą įstatymą ir kitus teisinius RF aktus.

Siekiant spręsti tas problemas ir buvo sušauktas Rusijos lietuvių bendrijų atstovų suvažiavimas.

Atsižvelgdama į tas realijas Rusijos lietuvių bendrijų sąjungos pirmininkė p.Birutė Nenartavičiūtė ir ryžosi š.m. vasario 15-16 dienomis sušaukti visų bendrijų, esančių Rusijos teritorijoje, atstovų suvažiavimą – su tikslu įsteigti federaliniu mastu legitymią, atitinkančią Rusijos Federacijos teisinius aktus, nacionalinę kultūrinę autonomiją. ( Iki šiol tas bendrijas vienijančiu organu  buvo Rusijos lietuvių bendrijų sąjunga.)

Į Jurgio Baltrušaičio namus Maskvoje suvažiavo 16-kos regioninių lietuvių bendrijų atstovai – nuo Karaliaučiaus iki Vladivostoko. Į renginį atvyko taipogi būrelis garbingų svečių iš Lietuvos – Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės Generalinis direktorius p.Antanas Petrauskas, jo pavaduotoja p.Vida Bagdonavičienė, vyriausias specialistas p.Alfonsas Kairys, Lietuvos dailės muziejaus Direktorius p.Romualdas Budrys. Atskiruose Suvažiavimo posėdžiuose dalyvavo Maskvos merijos, švietimo departamento atsakingi darbuotojai.

Atidarant Suvažiavimą žodis pirmiausia buvo suteiktas dvasiniam vadovui – Rusijos Europinės dalies arkivyskupui Tadeuszui Kondrusiewicziui. Jo Ekscelencija gražia ir taisyklinga lietuvių kalba (kuo maloniai nustebino auditoriją) papasakojo apie Rusijos katalikų gyvenimą. Sužinojome, kad turime 212 katalikiškų parapijų, 270 kunigų, 250 seserų. 80 proc. pamaldų vyksta rusiškai. Deja, nėra lietuvio kunigo.

Baigdamas savo kalbą arkivyskupas ragino Rusijos lietuvius neprarasti savo tapatybės, puoselėti lietuvių kalbą, visada atsiminti bočių kraštą, išsaugoti savo krikščionišką pašaukimą. „Būkite laimingi ir ištikimi Kristui!“ – užbaigė jis Jono Pauliaus II žodžiais.

Atidaryme dalyvavęs Nepaprastasis ir įgaliotasis LR Ambasadorius Maskvoje p. Rimantas Šidlauskas priminė Rusijos lietuviams praktiškąją pusę: „Dabar priimami gan pažangūs Rusijos įstatymai, - tvirtino jis, - jie duoda jums daug teisių ir galimybių. Galimas ir nacionalinės kultūrinės autonomijos finansavimas. Pinigai voliojasi po kojom. Yra verta, jei galite gauti daugiau, jungtis. Reikia būti geriau organizuotiems, labiau susitelkti“ – ragino jis susirinkusius bendrijų atstovus.

Departamento Generalinis direktorius p.Antanas Petrauskas perdavė suvažiavimui linkėjimus nuo LR Premjero p.Algirdo Brazausko. Aiškino, kad Lietuvos vyriausybinė programa išeivijos lietuvių rėmimui bus tęsiama. Prioritetas bus teikiamas Rytų kraštų tautiečiams. Taipogi LR Vyriausybė tikisi didelio lietuvių išeivių susitelkimo, susiklausymo.

Prelegentas papasakojo apie tautines mažumas Lietuvoje. Respublikoje yra 17 proc. nelietuvių tautybės gyventojų, daugiausia rusų ir lenkų. Krašte, pavyzdžiui, veikia 120 rusiškų mokyklų, 60 rusų organizacijų, koordinacinė tų bendrijų taryba. Departamentas skyrė 300 tūkst. litų įvairioms nacionalinių mažumų programoms, didžiąją jų dalį gavo  rusų bendrijos.

Daug lėšų sunaudota tautiečiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų. Tilžėje (Sovietske) atstatyta bažnyčia, o taip pat bažnyčios namas. Pastarasis yra lietuvių bendrijos nuosavybė, ir šiame name pradedantis dirbti konsulinis skyrius nuomuoja patalpas iš lietuvių bendrijos. Rengiamas projektas mokyklos statybai. Bus statoma mokykla ir Kaliningrade. Numatyta tartis su Kaliningrado universitetu dėl lituanistinės katedros steigimo: pastaroji rengtų mokytojus lituanistus iš vietinių gyventojų.

Pasisakymuose buvo kalbėta apie dabartinius Lietuvos ir Rusijos santykius, kurie pagal naujo Lietuvos Respublikos Prezidento p.Rolando Pakso programą turėtų gerėti ir toliau. Tačiau, - pabrėžiama pareigūnų pasisakymuose, - išeivijos bendruomenės, priimdamos naujus sprendimus, privalo žiūrėti ne tik savo interesų, bet ir Lietuvos valstybės. Bet koks nesutarimas tarp savųjų nedidina Lietuvos autoriteto. Reikia siekti, kad lietuviai visur būtų laikomi padoriais žmonėmis. Bendruomenė, būdama vieninga, monolitinė, gali pasitarnauti savo kraštui.

Tolesniuose suvažiavimo posėdžiuose buvo aptariami konkretūs klausimai. Buvo pakartotinai pabrėžta, kad neturime iki šiol vieningo atstovavimo nuo Rusijos lietuvių, kad reikalingas vieningas koordinacinis centras. Premjeras p.A.Brazauskas dedąs daug vilčių į šį suvažiavimą, jis skyręs ir finansavimą.

Pirmininkaujanti p.Birutė Nenartavičiūtė prašo dalyvius aptarinėti konkretų dokumentą – „Federalinės nacionalinės kultūrinės lietuvių autonomijos Rusijoje Įstatų“ projektą. Karaliaučiaus atstovas p. A. Mučiuolis pasidalina savo patyrimu ir papasakoja, kaip buvo įkurta Kaliningrado nacionalinė kultūrinė autonomija. Jo nuomone, reikia kiekviename regione įforminti autonomijas, o paskui sudaryti Fderalinę autonomiją. O Įstatus reikia iš pradžių išstudijuoti, paskui apsvarstyti ir priimti. Čia ponas A.Petrauskas emocionaliai įsiterpia ir pareiškia, kad sušaukti antrąsyk steigiamąjį suvažiavimą būtų per didelė prabanga, todėl reikia darbą atlikti dabar, neįstringant smulkmenose. Vienytis! – kviečia Lietuvių charta.  Todėl negudraukime, - sakė jis. – Padarykime darbą šiandien. Darykime taip, kad išvažiuotume iš Maskvos su rezultatu! Kad galėtume toliau veikti su centralizuota organizacija.

Sankt-Peterburgo atstovė p.Veronika Barčkutė šiltai dėkojo ir suvažiavimo šeimininkams už gražų priėmimą, ir Lietuvos institucijoms. „Lietuva mūsų nepamiršta!” Peterburge jie įsiregistravę kaip autonomija jau 1999 m. Kam reikalinga nacionalinė kultūrinė autonomija? – klausė ji ir atsakė: Kad būtume stiprūs ir teisės atžvilgiu. Gyvendami Rusijoje privalome reikalauti kas mums priklauso! Prelegentė palinkėjo: 1) kad tvirta vieninga federalinė autonomija jau iš pradžių būtų sudaryta  bent iš  trijų regioninių autonomijų; 2) kad pirmu metu tos autonomijos rezidencija būtų Maskvoje, o paskui rotacijos būdu centras pereidinėtų į kitus regionus. P.Veronika Barčkutė siūlo sudaryti koordinacinę tarybą, kuri atšlifuotų Įstatus. Pakviečia visus į Peterburgq švęsti miesto 300 metų jubiliejų.

Diskusijoje pasisako visi norintis delegatai.

1)Paskutiniame darbo posėdyje (sekmadienį, vasario 16 d.) renkami delegatai į XI PLB Seimą. Karaliaučiaus autonomijai jau iš anksto skirta  keturios vietos. Visai likusiai Rusijai – 10 vietų. Pirmininkaujanti pasiūlo kandidatūras nuo atskirų Rusijos regionų. Ginčų nėra. Balsuojama už visą sąrašą.

2)Balsuojant priimamas sprendimas kurti Federalinę nacionalinę kultūrinę Rusijos lietuvių autonomiją.

            Pirmininkaujanti skaito protokolo projektą. Vyksta balsavimas.

Posėdžio pirmininkė pabrėžia, kad principinis sprendimas yra priimtas . Artimiausias tikslas – perregistruoti regionuose savas bendrijas kaip nacionalines kultūrines autonomijas ir įstoti į Federalinę autonomiją (Kaliningrado ir Sankt-Peterburgo organizacijos jau įeina į Federalinę autonomiją).

Federalinės nacionalinės kultūrinės Rusijos lietuvių autonomijos kūrimosi metu juridiškai tebeveikia Rusijos lietuvių bendrijų sąjunga.