„Neklausk Tėvynės, ką ji gali tau duoti.

Klausk savęs, ką tu gali duoti Tėvynei“

/John Kennedy/

Prezidento ROLANDO PAKSO kalba,

pasakyta 2003.02.26 iškilmingame Seimo posėdyje

/Ištraukos /

<...>

Šią, susitelkti įpareigojančią valandą, atsigręžiu į istorijos gelmėse nugrimzdusią praeitį ir lenkiuosi tolimiems mūsų protėviams, prieš 750 metų sukūrusiems Lietuvos valstybę.

Kalaviju apginta nuo savų ir svetimų, Lietuva per keletą amžių išaugo į didžią valstybę, vėliau dėl įvairių  priežasčių praradusią savo didybę bei galią ir ilgai kentusią svetimšalių priespaudą.

Prieš trylika metų tautos valia ir ryžtu Lietuva amžiams susigrąžino laisvę ir nepriklausomybę.

Ypač gerbiu lietuvybės puoselėtojus, lietuviškojo žodžio skelbėjus ir gelbėtojus, žinomus ir istorijos užmirštuosius, visus, kurie išsaugojo tautą nelemtais laikais, kai galingesni kaimynai pranašavo visišką jos išnykimą.

Lenkiuosi Nepriklausomybės Aktą paskelbusiems garbiesiems Lietuvos Tarybos vyrams, Nepriklausomybės kovų savanoriams, laisvės nesulaukusiems pokario partizanams ir tremtiniams.

Su jauduliu galvoju, kokiam drąsiam žingsniui ryžosi laisvės vėliavą vėl iškėlę Kovo 11-osios Akto signatarai.

Noriu atskirai padėkoti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, Prezidentams Algirdui Brazauskui ir Valdui Adamkui už jų ryžtą ir siekį atkurti ir stiprinti Lietuvos valstybę.

<...>

Draugiškas daugelio šalių pritarimas mūsų siekiams stiprina tikėjimą, kad į daugiatautę Europą ir joje gimusios civilizacijos erdvę sugrįšime ne tik nepraradę savo veido, gimtosios kalbos ir kultūros paveldo, bet ir papildysime senojo žemyno kultūrų įvairovę.

<...>

Dar XIII-XIV amžiais Europa metė iššūkį , ir Lietuvos krikštas, kaip atsakas į jį, sukūrė prielaidas mūsų valstybei tapti Vakarų civilacijos bei Vidurio Europos dalimi.

Krikštas praturtino Lietuvą krikščioniškomis vertybėmis, atnešė nuodėmės ir atgailos sampratą. Su krikštu atėjo raštas ir knyga, parapijų bažnyčios, linijinį laiką skelbę varpai.

<...>

Kiekviena epocha iš Lietuvos pareikalavo ypatingo susitelkimo ir apsisprendimo. O kiekvienas apsisprendimas tapo jos gyvenimo istoriniu lūžiu.

Kiekvienas įveiktas iššūkis tapo valstybės ir jos žmonių tobulėjimo ženklu.

Dabar Lietuva stovi naujo iššūkio akivaizdoje. Tai – mūsų narystė NATO ir Europos Sąjungoje.

Ar sugebėsime gyventi pagal senų demokratijos šalių puoselėjamas vertybes? Ar esame pasirengę priimti Europos paramą? Ar užteks intelek-tualinių, administracinių gebėjimų, pagaliau – skaidrumo ir paprasčiausio padorumo?

Tikiu, kad deramai, t.y. susitelkę ir patobulėję atsakysime ir į šį iššūkį. Tvirtai tikiu, kad kitais metais Lietuva taps ir Europos Sąjungos, ir NATO nare.

<...>

Gerbiamieji Lietuvos žmonės! 2001 metų Rugsėjo 11-osios barbariškas iššūkis civilizacijai simbolizuoja naujos epochos pradžią žmonijos istorijoje.

Suprasdami, jog nėra nieko brangesnio už taiką, negalime pasyviai stebėti, kaip pasaulį ištinka trečiojo tūkstantmečio grėsmės, todėl prisiėmėme demokratinių valstybių atsakomybę ginti civilizacijos vertybes.

Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, korupcija, nelegali migracija, nelegali prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis yra viso civilizuoto pasaulio rūpestis, ir Lietuva neliks nuošaly, kai bus sprendžiamos šios grėsmingos problemos.

<...>

Kurkime savo valstybę kasdien – žodžiu, mintimi, poelgiu, darbu.

Kviečiu ir raginu Bažnyčią, politines ir visuomenines organizacijas, mokytojus, žurnalistus ir leidėjus, mokslo bei kultūros žmones diegti bendražmogiškąsias vertybes, žadinti pilietiškumą ir atsakomybę.

Tai turi tapti veiksminga atsvara dorovinio nihilizmo propagandai, kuri agresyviai braunasi į mūsų gyvenimą ir žaloja jaunimą.

<...>

Saugokime etninę kultūrą ir kalbą, kad šių tautos vertybių nenuplautų globalizacjos banga, kuri nenumaldomai ritasi per nuolat mažėjantį ir vienodėjantį pasaulį.

Palaikykime užsienio lietuvių bendruomenių pastangas išsaugoti tautinę tapatybę. Remkime Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą. Jos – Lietuvos tautos dalis, jos turtas.

Privalome negailėti pastangų, kad į Lietuvą sugrįžtų nepriteklių svetur nublokšti mūsų piliečiai. Kad žemę po kojomis vėl pajustų nuo ydingų reformų nukentėję kaimo žmonės.

Sieksiu, kad vienas svarbiausių švietimo reformos akcentų būtų dorovinis jaunosios kartos auklėjimas, tautinio orumo ugdymas.

<...>

Žvelgdamas į kelerių metų ateitį, noriu išskirti esminius valstybės strategijos tikslus.

Lietuva ne vien glausis prie Europos, bet kartu su senos demokratijos valstybėmis spręs Europos likimą.

Lietuva ne tik prisidengs Aljanso skėčiu, bet kartu su kitomis šalimis gins Europos ir pasaulio saugumą.

Įsiliejusi į Europą, Lietuva išplės saugumo ir demokratijos ribas.

... Saugią, turtingą, įtakingą, atsakingą – tokią regiu ateities Lietuvą.