Didieji mažlietuviai

Jankus Martynas (1858 VIII 7 Bitėnuose, Ragainės aps. – 1946 V 23 Flensburge, Vokietija), Mažosios Lietuvos spaudos, visuomenės veikėjas, publicistas, Tilžės akto (1918) signataras. M.Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas, buvęs to sąjūdžio vienu simbolių. Dėl to vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. Jankus baigė tik pradžios mokyklą, toliau lavinosi savarankiškai. Ragainėje mokėsi spaustuvininko amato – dirbo mokiniu Albano ir Kybelkos spaustuvėje. Jau 1882 Jankus buvo sumanęs Tilžėje leisti lietuvišką laikraštį. Šio sumanymo atsisakė, kai 1883 pasirodė Aušra, tapo jos rėmėju-platintoju, 1884-85 atsakinguoju sekretoriumi. Padėjo J.Mikšui suredaguoti ir išleisti Aušros kalendorius (1884-85). 1888-92 buvo Varpo administratoriumi ir atsakinguoju redaktoriumi. Nuo 1883 Bitėnuose Jankus laikė tuomet Didžiojoje Lietuvoje uždraustos lietuviškos spaudos sandėlį, iš kur knygnešiai lietuviškus leidinius iš Mažosios Lietuvos gabeno per Vokietijos-Rusijos sieną į Paprūsę, Žemaitiją ir toliau.

1885 II 15 jis dalyvavo Tilžėje įkuriant pirmąją krašto lietuvių draugiją Birutė, 1889-92 buvo jos pirmininku. Sustojus Aušrai, Jankus leido Garsą (1886-87), pirmąjį lietuvišką satyrinį laikraštį Tetutė (1891-93), Naująją Auszrą (1892),  Lietuviszką darbininką (1894), Ūkininkų prietelių (1894), Saulėteką (1900-02), pradėjo leisti dienraštį  Dienos laps (1909-10). Savo gausius rašinius pasirašinėjo slapyvardžiais: V.Giedris, K.Gyvoleitis, Krs, Kulkius, Martyneitis, M.J.Mikaitis, Vabalas, Bitėnų Merčius, M.Butkus ir kt.

Turėjo spaustuvę (Jankaus spaustuvė): 1889-90 Ragainėje (bendrasavininkis Kris-tupas Voska), 1890-92 Tilžėje, 1892-1909 Bitėnuose, 1909-12 Klaipėdoje, 1922-23 Šilu-tėje (įmonė vadinosi Sieberto įpėdinio spaustuvė; bendrasavininkis Albertas Bruoželis). Išspausdino apie 360 lietuviškų knygų ir 25 periodinių leidinių lietuvių ir vokiečių kalbomis. Iš jų 150 knygų ir 10 periodinių leidinių lietuvių kalba skirta Mažajai Lietuvai. Nuolat prekiavo savo leistomis knygomis, jas tiekė knygnešiams, nuo 1905 – Didžiosios Lietuvos knygynams. Palaikė ryšius su JAV lietuviais (siuntė korespondencijas į J.Šliūpo redaguotus Lietuvišką balsą ir Uniją), su įvairios orientacijos politiniais latvių, lenkų ir gudų tautiniais sąjūdžiais.

Leidinių repertuare vyravo pasaulietinės tematikos (grožinę, visuomeninė politinė) knygos. Pats parašė arba parengė 45 tautinio sąmoningumo ugdymui skirtų publicistinių ir grožinių knygų, kalendorių, 5 knygų prekybos katalogėlius. Paminėtina: Lietuviszkos ir seniausios dainų knigelės;  Sztukaunos dainos nuo žmonelu isz Kalnujo apigardos; Lietuvininkų bei Lietuvos nusidavimai (1897, knygoje aprašyta Lietuvos istorija iki 1569 Liublino unijos); Apswaiginantis Gėrimas wisu bėdu priežastis; Negirtauk; Iszeiwei Kanadoje ir kt. Pats rašė eilėraščius, rinko ir skelbė tautosaką. Spaudos darbą siejo su lietuvių politiniu sąj9džiu, atvirai paskelbė ir siekė abiejų lietuvių tautos dalių integracijos.

Kaizerinės valdžios buvo nuolat sekamas, daug kartų baustas kalėjimu ir piniginėmis baudomis. Per I pasaulinį karą besitraukiančios Rusijos kariuomenės 1914 XII su šeima ištremtas į Rusiją. 1917 Jankus dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, ten paskelbė apie M.Lietuvos norą susijungti su D.Lietuva. Grįžęs iš tremties Rusijoje į M.Lietuvą toliau aktyviai veikė lietuvybės labui. Vyriausiojo M.Lietuvos gelbėjimo komiteto (1922- 23) pirmininkas, Klaipėdos krašto prisijungimo prie D.Lietuvos iniciatorius.

Po 1923 gyveno savo sodyboje Bitėnuose, buvo dažnai lankomas kaip krašto įžymybė. Vadintas Rambyno sergėtoju. Dalyvaudavo lietuviškuose renginiuose. 1939 Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Jankus su šeima turėjo pasitraukti į Kauną. 1944 grįžo į Bitėnus. Artėjant frontui, hitlerinės Vokietijos iškeltas į Vokietijos gilumą. Su kitais pabėgėliais iš M.Lietuvos nusenęs glaudėsi įvairiose vietose. Mirė Flensburgo lietuvių bendrabutyje. Palaidotas Flensburge; 1993 palaikai perkelti į Bitėnus. Apdovanotas Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ordinais, dar gyvam esant veikė M.Jankaus vardo šaulių būrys Klaipėdoje, Kaune Karo muziejaus sodelyje jam pagerbti pastatytas biustas. Jankus įamžintas gausiuose dalės kūriniuose. Bitėnuose veikia M.Jankaus memorialinis muziejus. (M.Lietuvos enciklopedija, p. 626-629.)

Augustinas Janulaitis  (1878 II 31 Malavėnuose, Šiaulių aps. – 1950 V 22 Kaune), teisininkas, istorikas. Lietuvos MA akademikas (1941). Teisę studijavo 1896-1900 Maskvos (baigė 1907) ir 1903-05 Berno (Šveicarija) universitetuose. Už antirusišką veiklą ir kovą prieš tautinę priespaudą Lietuvoje 1900 pašalintas iš Maskvos universiteto, 1900-01 kalintas, 1902 pabėgo į Mažąją Lietuvą, gyveno Tilžėje, Bitėnuose (pas Martyną Jankų), vėliau – Škotijoje.

Grįžęs į Lietuvą, tapo Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiu. 1919-25 Vyr. Tribunolo teisėjas, 1924 jo pirmininkas. Nuo 1922 Kauno universiteto profesorius. Pirmasis išvertė į lietuvių kalbą K.Marxo ir F.Engelso Komunistų partijos manifestą (išspausdino M.Jankus Bitėnuose). Pamflete Kur lietuvių senovėje gyventa? (1903) kritikavo Jono Basanavičiaus ir kt. Aušrininkų lietuvių kilmės teorijas.

Parašė veikalų apie Simoną Daukantą, 1831 ir 1863-64 sukilimus, baudžiavos Lietuvoje panaikinimo sumanymus, Napoleono teisyną ir kt. Knygoje Užnemunė po Prūsais (1928) aprašė, kaip po Lenkijos ir Lietuvos valstybės III padalijimo (1795) Prūsija prisijungė lenkų ir lietuvių (Užnemunė) žemių, iš kurių buvo sudaryta Prūsijos karalystės provincija Naujieji Rytprūsiai (vok.  Neuostpreussen ), kuri gyvavo iki Napoleono I karų. Janulaitis panaudojo archyvų šaltinių, kurių dalis neišliko. Apibūdino šioje lietuviškoje teritorijoje įvestą Prūsijos teisinę sistemą, ją lygino su buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sistema; nagrinėjo teismų atskyrimą nuo administracinės valdžios, jų sandarą ir veiklos praktiką.

Augustino Janulaičio sūnus, Kęstutis Augustinas Janulaitis (1934-1989) buvo vienas iš pirmųjų Maskvos lietuvių bendrijos kūrėjų.

Bitėnų vietovė

Bitėnų kaimo vardas kilęs iš upėvardžio Bitė su priesaga –ėnai. Bitėnuose buvo malūnas, užeiga, žandaro sodyba, pieninė ir kt. Bitėnų reikšmė ypač padidėjo lietuvių tautinio atgimimo metais. Uždraudus lietuvišką spaudą D.Lietuvoje, Bitėnai tapo svarbiu lietuviškos spaudos leidimo ir platinimo centru. Šį darbą su kitais (Jurgiu Mikšu, Jonu Šliūpu ir kt.) dirbo Bitėnuose gimęs ir gyvenęs Martynas Jankus. Nuo 1883 Bitėnai buvo lietuviškos spaudos (pirmiausia Aušros ) sandėlis. 1892-1909 veikė iš Tilžės perkelta M.Jankaus spaustuvė; buvo leidžiami 6 laikraščiai, išspausdintos 104 knygos.

1941 Bitėnuose buvo 391 gyventojas. Vokiečiai 1944 evakavo bitėniškius. Per II pasaulinį karą sudegė daug pastatų, M.Jankaus namas su spaustuve. Sovietmečiu Bitėnai sunyko. Nuo 1981 čia veikia M.Jankaus muziejus. Lietuvos Atgimimo metais Bitėnais susirūpinta – atstatytas M.Jankaus spaustuvės pastatas, kapinaitėse pradėta įrenginėti M.Lietuvos memorialas, kur palaidoti Vydūnas, M.Jankus, Valteris Kristupas Banaitis.

Bitėnai yra 11 km į pietryčius nuo Pagėgių, Nemuno dešiniajame krante, 2 km į pietryčius nuo Rambyno kalno.

Jankaus memorialinis muziejus įkurtas 1981 IV 24 Bitėnuose (Šilutės r.). Šilutės kraštotyros muziejaus filialas. Iniciatorius – VU prof. Domas Kaunas. 18 metų ekspozicijq kaupė, prižiūrėjo ir ekskursijas vedė Birutė ir Kazimieras Žemguliai. Jie surinko knygų, laiškų, laikraščių ir žurnalų iškarpų, atsiminimų apie Martynq Jankų. Muziejus turi 13 skyrių, jame daugiau kaip 1000 eksponatų: portretų, fotokopijų, dokumentų, laiškų, asmeninių dokumentų.

1999 ekspozicija perkelta į atstatytą Martyno Jankaus spaustuvę. Muziejų nuo tada prižiūri Giedrė (vedėja) ir Eugenijus Skipičiai.

                        *          *          *          *          *

Vasarą, per atostogas važinėjant po pietvakarių Lietuvą, verta aplankyti šią vietą.