Katalikų žinynas 2003.
leidykla „Katalikų pasaulis“, 2002, 320 p.
Žinyne
visi besidomintieji ras naujausios informacijos apie Lietuvoje veikiančias
aukščiausias Katalikų Bažnyčios institucijas,
arkivyskupijas ir vyskupijas, kunigų seminarijas, vyrų ir moterų
vienuolynus, lietuvių dvasininkus užsienyje, katalikiškas mokslo,
švietimo bei žiniasklaidos įstaigas, organizacijas, centrus ir sąjūdžius,
taip pat duomenų apie Katalikų Bažnyčią kaimyninėse
šalyse. Žinyno pabaigoje pateikiama abėcėlinė Lietuvos
bažnyčių rodyklė ir visų dvasininkų sąrašas.
Jose Escriva de Balaguer. Kryžiaus kelias.
Katalikų
pasaulis, 2002, 144 p.
Šventasis
jose Escriva de Balaguer pasaulyje geriausiai žinomas kaip asmeninės
prelatūros „Opus Dei“ įkūrėjas. „Kryžiaus kelią“
jis parašė remdamasis savo Kalvarijos scenų
apmąstymais, norėdamas padėti žmonėms medituoti
Jėzaus kančią. Jau po autoriaus mirties išleistos knygos
tikslas – padėti skaitytojams melstis ir Dievo malone ugdytis gailestį,
skausmą iš meilės bei dėkingumą savo krauju mus
atpirkusiam Viešpačiui.
„Tikėk,
jog Dievas nori, kad būtum laimingas, ir jeigu pats padarysi viską, ką
tik galėsi, tada išties būsi laimingas, labai labai laimingas,
net jei visur tave lydės Kryžius. Tačiau dabar tas Kryžius
yra nebe mirties įrankis, o sostas, iš kurio karaliauja Kristus. O
šalia – Jo Motina, kuri yra ir mūsų Motina. Švenčiausioji
Mergelė išprašys tau stiprybės, kurios tau reikia, kad ryžtingai
žengtum jos Sūnaus pėdomis“ (Šv.Josemaria Escriva).
Vladimiras Nyrko. Karalius ir kancleris. Dviejų dalių istorinis romanas.
Maskva, „Alternatyva“ 2003, 126 p.
Daugelis
pažįsta lietuvių bendrijos bičiulį Vladimirą Nyrko
– anksčiau jis ateidavo su TV kamera ir filmuodavo mus įvairiomis
progomis. Dabar Vladimiras aktyviai rašo knygas – dažnai apie Lietuvą
ir lietuvius. Mat jo vaikystė prabėgo Klaipėdos mieste, kurį
jis iki šiol prisimena ir myli.
Klaipėdos
miesto 750-mečiui kaip tik ir yra pašvęsta ši knyga. Iš
anotacijos:
„Šiame
nedideliame istoriniame romane atsispindi karaliaus Mindaugo laikotarpio
ir Antrojo pasaulinio karo išvakarių dramatiški įvykiai.
Du draugai – lietuvis ir rusas, kurių vaikystė prabėgo Klaipėdoje,
staiga persikelia iš mūsų laikų pradžioje į riteriškąjį
XIII amžių, o paskui – į 1939 metus. Jie pradeda suvokti, kad
istorija – tai ne iškilmingas himnas, o visiškai kitokia muzika.
Savo
veržlia dinamika knyga labiau panaši į kino scenarijų negu
į tradicinį istorinį romaną.“
Dar visai neseniai, pernai Vladimiro knyga buvo parašyta ir išleista rusų kalba. Mūsiškiai nespėjo dar ir perskaityti tos knygos apie Lietuvą, o apsukrusis autorius spėjo organizuoti savo kūrinio vertimą ir išleidimą Maskvoje.
Iš
rusų kalbos vertė Virginija Urbonavičienė.
