S. Kasperavičius   

Bėkit, bėkit, piemenėliai

Šventas Juozapas sapnuoja

viduje tamsios nakties,

mato Angelas plasnoja

ranką tiesdamas vilties.

Kelkis Juozapai iš miego

žadinki Mariją,

nes jau Erodas galandą

kietą kalaviją.

Pasiimki savo mantą,

leiskis į kelionę,

nuo ligų ir nuo nelaimių

saugos Dieviška malonė.

Išžudyti jaunikaičius

niekšas tas žadėjo,

ir Šventoji šeimynėlė

slėptis privalėjo.

Šventas Juozapas žinojo,

jog Marija nėščia,

pabalnojo asiliuką,

kad nebeitų pėsčia.

Jiedu auštant iškeliavo

iš gimtosios vietos,

žąsys lėkdamos kleketavo,

žemėn Mesijas atėjo,

tas - kur Mozė pranašavo.

Nors skubėjo piemenėliai

pirmi aplankyti,

bet juos lenkė gyvulėliai

tą - kurs gimė pamatyti.

Jaučiai klūpo ir alsavo,

kad nedrėktų šienas,

avinai savo vilnoms

šildė klėties sienas.

O Jis šypsosi ėdžiose,

vystyklėliais rėdos,

tad gimimo Jojo garbei

švenčiame Kalėdas.