Atgal ( 3 / 2002 )

Mėginimas sukiršinti Lietuvą ir Lenkiją

 Keli Rusijos Valstybės Dūmos deputatai, Komunistų partiją ir Kremlių palaikantys  įstatymų leidėjai: Dmitrijus Rogozinas, Anatolijus Čekojevas  ir Viktoras Alksnis ketina pateikti įstatymo projektą, kuriame būtų ginčijamas Lenkijos valdyto Vilniaus krašto  perdavimas Lietuvai remiantis Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo paktu.

Deputatų nuomone, šis įstatymas užginčytų vadinamojo Ribentropo-Molotovo pakto, kuriuo nacistinė Vokietija su stalinistine Sovietų Sąjunga  slapta susiderėjo  perleisti Lietuvai Vilnių ir taip sudarė sąlygas Stalino režimui aneksuoti Lietuvą, teisėtumą.

Televizijai NTV deputatai teigė, kad šis įstatymo projektas turėtų priversti Lenkiją ir Lietuvą, kurios prieš prisijungdamos prie Europos Sąjungos (ES) rengiasi įvesti  Kaliningrado srities gyventojams vizų režimą, atsižvelgti į Rusijos susirūpinimą dėl šios teritorijos.

Maskva nuogąstauja, jog Lietuvai ir Lenkijai tapus ES narėmis Kaliningrado srities gyventojai dėl vizų režimo  bus atkirsti nuo likusios Rusijos dalies.

"Iškeldami šį klausimą (dėl Vilniaus) mes priversime Lietuvą pasijusti nepatogiai ir labiau atsižvelgti į Rusijos problemas", - sakė NTV deputatas komunistas A.Čekojevas. O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per Baltijos jūros valstybių tarybos vyriausybių vadovų  susitikimą Sankt Peterburge užsipuolė ES planus dėl Kaliningrado srities ir pareiškė, kad vizų įvedimas  šiam eksklavui būtų "blogiau už šaltąjį karą".

Tuo tarpu Lietuvos politikai šią rusų iniciatyvą pavadino provokacija.

"Tai yra provokacija, kuria bandoma sukiršinti  mūsų tautas", - sakė Lietuvos lenkų  rinkimų akcijos pirmininkas, Seimo narys Valdemaras Tomaševskis.

"Visi susitarimai dėl Vilniaus krašto yra seniai įteisinti Lietuvos ir Rusijos susitarime, kuris buvo pasirašytas 1991 metais. Jie taip pat įteisinti Lietuvos ir Rusijos sutartyje dėl sienų. Todėl nei diplomatiškai, nei politiškai  šitų susitarimų  niekas neperžiūrės ir nėra galimybės to padaryti", - Rusijos politikų planus komentavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

 

"Respublika", 2002 06 19, p. 2.

 

 

 

 

Dr. Arvydas Anušauskas Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ekspertu vardu pateikė šiuos komentarus.

Rusijos Dūmos deputatų rengiamą įstatymo projektą, kuriuo būtų paneigiamas Ribbentropo ir Molotovo pakto teisėtumas ir neva tuo pačiu - Vilniaus grąžinimas Lietuvai, galima laikyti agresyvios Rusijos diplomatijos pavyzdžiu, bandant kvestionuoti Lietuvos teritorinį vientisumą.

Prielaidų agresijai prieš Lietuvą ruošimas prasidėjo tada, kai Sovietų Sąjunga ir Vokietija 1939 metų rugpjūčio 23 dieną  pasirašė Nepuolimo sutartį ir slaptą papildomą protokolą. Keletas Europos valstybių buvo pasidalintos į įtakos sferas, Lietuva pateko į Vokietijos sferą. Lietuvai nesutikus su Vokietijos pasiūlymu įsitraukti į karą prieš Lenkiją ir taip atsiimti Vilniaus kraštą bei paprašius Sovietų Sąjungai, Vokietija sutiko perleisti Lietuvą SSRS  įtakos sferai.

Tai buvo padaryta 1939 metų rugsėjo 28 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Sienos ir Draugystės sutartimi bei prie jos pridėtu slaptu protokolu.

Spaudimas Lietuvai. Iš karto po to Lietuvos delegacijai buvo daromas spaudimas, argumentuojant tuo, kad pagal svarbius dokumentus Lietuva yra patekusi į Sovietų Sąjungos įtakos sferą, ji net galinti užimti Lietuvą, todėl šalies valdžia turi pasirašyti Savitarpio pagalbos sutartį su Sovietų Sąjunga.

Nemažiau grasinančiu argumentu tapo ir teiginys, kad Vilnius, į kurį teisių Lietuva niekada nebuvo atsisakiusi, gali būti prijungtas prie Sovietų Baltarusijos.

Tačiau Lietuvai ir Sovietų Sąjungai 1939 metų spalio 10 dieną pasirašius Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo bei Lietuvos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį, buvo apribota savarankiška Lietuvos užsienio politika, prarastas neutralios valstybės statusas, demokratinių šalių akyse Lietuva tapo kraštu, susisaisčiusiu su Sovietų Sąjunga.

Niekada nepriklausė Rusijai. 1939 metais Sovietų Sąjunga, sudarydama vadinamąjį Ribbentropo ir Molotovo paktą bei vėliau atskleistus slaptuosius protokolus su Vokietija,  sulaužė  visas sutartis su Lietuva: 1920 metų Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos sutartį, 1926 metų Nepuolimo sutartį, kuri 1934  buvo pratęsta  ir galiojo iki 1944 metų.

Taip pagal Savtarpuio pagalbos sutartį Lietuvai buvo grąžintas Vilnius, tačiau Vilniaus krašto priklausomybė niekada nebuvo SSRS ir Lietuvos santykių klausimas. Vilniaus kraštas nebuvo teritorija, kada nors iki tol  teisėtai priklausiusi Sovietų Sąjungai.

Vilniaus kraštas buvo Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykių problema iki pat 1939 metų.

1939 metais, kai Lietuvai buvo perduotas Vilniaus kraštas, šalis iš Sovietų Sąjungos dėl jos ir Vokietijos susitarimų neįgijo jokių papildomų teisių, nes, kaip jau minėta, šios teritorijos niekada Sovietų Sąjungai nepriklausė ir tų įgaliojimų niekas negalėjo suteikti.

Kvestionuojant Lietuvos teritorinį vientisumą siekiama priversti Lietuvą ir Lenkiją, taip pat Europos Sąjungą, atsisakyti vizų Kaliningrado srities gyventojams. Tačiau jeigu dabar bus pradėtos revizuoti sutartys, kyla pavojus, kad bus prisiminta, jog mandatą Kaliningrado srityje Sovietų Sąjunga gavo tik 50-čiai metų.

 

"Lietuvos žinios", 2002 06 19, p. 9.