Atgal ( 1 / 2002 )

 

NACIONALINĖа ŠVENTĖа -а VASARIOа 16-OJI

 

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena, Vasario 16-toji - nacionalinė šventė. 1918 m. Antano Smetonos vadovaujama Lietuvos Taryba, remdamasi pripažintąja istorine JAV prezidento Vilsono paskelbta Tautų apsisprendimo teise, paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Tarybos posėdžiui pirmininkavo dr.J Basanavičius. Valstybės Atkūrimo Aktas pasirašytas Vilniuje, Pilies gatvėje, namo nr. 26.

 

Siauresne, istorine prasme II 16 aktasа buvo grandinėje Lietuvos Tarybos pastangų dar vokiečių okupacijos metu atstatyti Lietuvos valstybę, pirmas laisvas ir be jokio ryšio su kitomis tautomis nepriklausomos Lietuvos paskelbimas. Platesne prasme II 16, virtusi Lietuvos valstybėsа ir visur laisvajame pasaulyje gyvenančių lietuvių tautine švente, išreiškia visų lietuvių pastangas už tautos laisvę ir valstybinę nepriklausomybę. II 16 aktu Lietuvos Taryba, vienintelė to meto lietuvių tautos suverenumo reiškėja, skelbė pasauliui ne naują Lietuvos valstybės įkūrimą, bet jos atstatymą. Lietuvos Taryba galėjo atsiremti į lietuvių tautos sąmonėje niekada galutinai nepražuvusias valstybingumo tradicijas, siekiančias septynis amžius iki pirmojo jos karaliaus Mindaugo.

II 16 aktas galutinai išreiškė tą balsą, kuris atsekamas Antano Strazdelio poezijoje apie ateinantį "pavasarėlį". Didžiojo Valančiaus veikimas ir Aušros pasirodymas taip pat buvo žymi prošvaistė pirmyn. Dar labiau tautinės sąmonės mintis kristalizavosi pranašiškoje Maironio lyrikoje, kai Kudirkos Varpo dūžiai "Kelkite, kelkiteЕ" vis labiau pasiekdavo lietuvio ausis.

1917 m. ėmė aktyviau reikštis lietuvių politinėа veikla Lietuvoje. Iš okupacinių organųа buvo gautas leidimas leisti Lietuvos Aidą Vilniuje, ir Vienybę Kaune (ligi tol ėjusi Dabartis tarnavo daugiausia okupaciniams interesams). 1917 VIII buvo sudarytas lietuvių organizacinis komitetas , kuris, okupacineiа valdžiai leidus, sukvietė 1917 IX 18-22 Vilniuje Lietuvių konferenciją, išsirinkusią 20 asmenų, priklausiusių įvairioms politinėms srovėms, Lietuvos Tarybą. Tarybos pirmininku buvo išrinktas A.Smetona. Lietuvos Taryba stengėsi palaikyti ryšius su lietuvių organizacijomis Rusijoje ir su įvairiais lietuvių komitetais Vakarų Europoje ir Amerikoje. Be to, ji organizavo lietuvių konferencijas Berne ir Stockholme. Tuo būdu Lietuvos Tarybaа Vilniuje tapo neabejotinas visos lietuviųа politinės veiklos centras.

1918 II 16 Taryba vienbalsiai priėmė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą, kurį pasirašė visi 20 Lietuvos Tarybos narių šia eile:

Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Janas Vileišis. Pateikiame to akto tekstą:

 

аааааааааааааааааааааааааааааааааа аааа N u t a r i m a s

 

Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:

Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė,remdamos pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu budu visų jos gyventojų išrinktas.

Lietuvos Taryba pranešdama apie tai . . . . . . . . . . vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

 

Vilniuje, vasario 16 d. 1918 m.

аааааааааааааааааа

аааа /20 parašų/.

 

Lietuvos Taryba,а 1918 IV 11 pavadinta Lietuvos Valstybės Taryba, ėmėsi organizuoti krašto valdymą ir gynimą. Darbas nebuvo lengvas dėl stokos patyrusių žmonių, lėšų, vokiečių civilinės valdžios kliudymų, lenkų ir bolševikų kėslų Lietuvą sau pajungti. Rusijoj buvo sudaryta V.Kapsuko "Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečiųа vyriausybė" (XII 8), bolševikų pripažinta 1918 XII 28. Vokiečių kariuomenė, susilpnintaа joje susiorgani-zavusių kareivių tarybų ir su bolševikų komisaru Joffe susitarė užleisti Vilnių 1919 I 5. Taryba dar 1919 I 2 pasitraukė į Kauną, palikusi Vilniuje savo įgaliotinį M.Biržišką. Dar prieš išsikeldama iš Vilniaus, išleido visą eilę laikinųjų įstatymų organizuoti kariuomenei, policijai, savivaldybei, susisiekimui, švietimui, teismams ir kt.

1919 IV Taryba priėmė laikinąją konstituciją ir ja remdamasi išrinko Tarybos pirmininką A.Smetoną pirmuoju Lietuvos prezidentu; įstatymų leidimo galia buvo duota prezidentui ir ministrų kabinetui. A.Smetonos aktu 1919 IV 16 Taryba buvo paskelbta paleista, bet netrukus jos vėl prireikė, kaip visuomenės atramos ir laikinojo parlamento, vedant karą su lenkais bei bolševikais, mezgant diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis ir rūpinantis Lietuvos valstybės pripažinimu. Taryba veikė atskiromis komisijomis: įstatymams ruošti sudaryta redakcinė komisija, kuriai pirmininkavo L.Noreika. Tarybos 1920 III 20 posėdyjebuvo priimti nariais Mažosios Lietuvos atstovai; paskelbtas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimas.

Savo darbus Taryba visai baigė susirinkus Steigiamajam Seimui (1920 V 15).

Veikusi trejus metus, nuo Vilniaus konferencijos (1917) ligi Steigiamojo Seimo, Lietuvos Taryba yra atlikusi didelį ir sunkų darbą, rūpindamosi nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymu, jos organizavimu ir gynimu, dėjusi pirmuosius pagrindus nepriklausomam gyvenimui.

 

Smulkiau apie aprašomus įvykius galima pasiskaityti "Lietuvių enciklopedijoje":

straipsnis "Vasario 16 aktas" - 33 tomas, 212-218 psl.;

straipsnis "Lietuvos Taryba" - 16 tomas, 155-164 psl.;

straipsnis "Nuo nepriklausomybės netekimo iki jos atgavimo" - 15 tomas, 325-337 psl.

Hosted by uCoz