Atgal ( 1 / 2002 )

 

Žinios iš kitų bendrijų

 

Kaip gyvena Prancūzijos lietuviai

 

Pas mus pateko (p.Birutės Nenartavičiūtės dėka) "Prancūzijos Lietuvių Žinios" (N.4, 2001 metų gruodis). Su leidiniu galima susipažinti LR Ambasados bibliotekoje (Povarskaja g., 24). Laikraštis (18 pusl.) leidžiamas lietuvių ir prancūzų kalbomis, pasižymi aukšta leidybos kultūra (techniniu atžvilgiu ir turiniu), su puikiai atgamintomis fotografijomis.

Pirmieji du laikraščio puslapiai (+ 2 prancūziški puslapiai) pašvęsti kunigo Jono Petrošiaus jubiliejui - aštuoniasdešimties gyvenimo ir penkiasdešimties kunigystės metų. Dėmesį tame tekste atkreipia kai kurios, sakyčiau, pamokančios mintys:

"Kunigystės įžadus supratęs kaip priedermę eiti į žmones, prelatas Jonas Petrošius gyveno ne tik sielovados rūpesčiais. Prancūzijos lietuvių katalikų parapijos vadovas, sykiu globojantis Belgijos lietuvius, jis daugelį metų buvo ir Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas. Jeigu čia, į Prancūziją, istorijos audrų atblokšti lietuviai neišsibarstė, jeigu jie susitelkė ir visą laiką puoselėjo lietuvybę, kaip įmanydami stengdamiesi padėti pavergtai Tėvynei ir prisidėti prie jos išlaisvinimo bylos, tai pirmiausia jo - gyvosios prancūzų lietuvių bendruomenės sielos ir įkvėpėjo - dėka.

"1955-ųjų lapkritį <…> kunigas Jonas Petrošius paskiriamas vadovauti Prancūzijos lietuvių katalikų misijai ir atvyksta į Paryžių, kur savo paties nuostabai kunigauja ligi šiol, dvasingu žodžiu ir tėviška globa į vieną būrį tebetelkdamas įvairiausio amžiaus, įvairiausių socialinių sluoksnių, įvairiausių pažiūrų tautiečius. Vienas iš pagrindinių kunigo rūpesčių yra santarvė, nes tik ant jos pamatų, pasak jo, galima ręsti Prancūzijos bendruomenės ir visos Lietuvos ateitį" (pabraukta - A.J.).